Tarp Rytų Europos šalių Estija šiuo metu pirmauja pagal stojimo į Europos Sąjungą (ES) ekonominės konvergencijos kriterijus, o po estų seka Slovėnija ir Čekija. Anksčiau konvergencijos lenktynėse pirmavusi Vengrija gerokai atsiliko, o iš Lenkijos ir Latvijos gaunami gana prieštaringi duomenys.
Šias ir kitas išvadas šią savaitę Frankfurte pristatytame tyrime paskelbė "Deka Bank", kuris kas šešis mėnesius vertina būsimųjų valstybių narių, tarp jų ir Lietuvos, pažangą pritaikant savo ekonomikas prie ES standartų.
"Deka" išvados, kurias daugelis laiko vienais iš pagrįsčiausių Rytų Europos bankinių tyrimų, grindžiamos vadinamuoju DCEI ("Deka" konvergencijos ekonominių rodiklių) modeliu. Šis modelis atsižvelgia į keturias konvergencijos sritis - monetarinę, fiskalinę, realiosios ekonomikos ir institucinę. Savo ruožtu minėtos sritys apima 16 atskirų aspektų, tarp jų infliaciją, ilgalaikes kapitalo rinkos palūkanų normas, valiutų kursų pokyčius, bendrąjį vidaus produktą (BVP), žemės ūkio dalį bendroje ekonomikos struktūroje, nedarbą, prekybą su ES, užsienio skolą ir privataus sektoriaus sukuriamą BVP dalį.
Nors tebetvyro euforija dėl kitąmet numatyto būsimųjų narių įstojimo, "Deka" tyrime įspėjama, jog, nepaisant tebesitęsiančios pažangos, šalių kandidačių laukia sunkus kelias, kurį įtakos sudėtinga pasaulio ekonomikos būklė.
Šiuo metu neabejotina konvergencijos lyderė yra Estija, kuriai birželį pagal DCEI vertinimo skalę nuo 0 iki 100 teko 82 taškai. Vasario mėnesį šalies pažanga vertinta 72 taškais. Estija tapo pirmąja Rytų Europos šalimi, kuriai pavyko perkopti 80 taškų ribą. Šiuo metu minėta Baltijos valstybė konvergencijos požiūriu prilygsta Graikijai. "Deka" tyrime ypač giriama Estijos realiosios ekonomikos ir monetarinė konvergencija nurodant santūrų skolų augimą, didėjantį BVP vienam gyventojui ir žemės ūkio dalies mažėjimą bendroje ekonomikos struktūroje.
Po Estijos antroji ir trečioji vietos atitinkamai teko Slovėnijai (77 taškai) ir Čekijai (76 taškai). Tiesa, Slovėnijos rezultatas vasario mėnesį buvo geresnis ir siekė 78 taškus. Toliau ėjo Vengrija (72 taškai), Latvija (71 taškas), Lenkija (70 taškų), Lietuva (66 taškai) ir Slovakija (65 taškai) - šalys, kurios su kitomis konvergencijos lyderėmis prisijungs prie ES 2004 metais. Vienuolikos regiono valstybių sąrašo pabaigoje atsidūrė Kroatija (54 taškai), Bulgarija (51 taškas) ir Rumunija (38 taškai).
Duobėtą pažangos kelią "Deka" iliustravo Vengrijos pavyzdžiu. Vasario tyrime ši šalis su 76 taškais užėmė antrąją vietą. Tačiau nuo to laiko vengrai patyrė ne vieną nesėkmę: forinto kursas prarado 10 proc. savo vertės euro atžvilgiu, apmirė BUX akcijų rinka bei padidėjo palūkanų normų atotrūkis tarp Vengrijos obligacijų ir Vokietijos bundų.
Nuo vasario didžiausią pažangą padarė Kroatija ir Slovakija. Pastaroji prieš šešis mėnesius tegavo 61 tašką, todėl keturių punktų augimu šalis prilygo indekso lyderei Estijai. "Deka" atkreipė dėmesį į reformas, kurias Slovakijoje vykdo premjero Mikulašo Dzurindos (Mikulas Dzurinda) centro dešiniųjų Vyriausybė, suformuota po praėjusio rugsėjo rinkimų. "Deka" nuomone, Slovakijos vertinimą gali dar labiau pagerinti planai kitąmet sumažinti fizinių asmenų pajamų, įmonių pelno ir pridėtinės vertės mokesčius. Į šią iniciatyvą naujausiame DCEI vertinime nebuvo atsižvelgta.
Reuters-ELTA
