Kaip skelbia naujienų tarnyba BBC ir verslo dienraštis "Financial Times", trečiadienį (01.08) Europos Sąjungos komisaras monetarinei politikai Pedro Solbesas (Pedras Solbesas) aršiai kritikavo tris didžiausias euro zonos ekonomikas - Vokietiją, Prancūziją ir Italiją - nesilaikant 2002-2006 metams atnaujinto Plėtros ir stabilumo pakto.
Pylos gavo ir Graikija, o Suomija ir Švedija pripažintos atitinkančiomis pakto reikalavimus.
ES Plėtros ir stabilumo pakto, kuriuo grindžiama euro sistema, pagrindinė taisyklė numato, kad euro zonos šalių biudžeto deficitas neturi viršyti 3 procentų bendrojo vidaus produkto.
"Europos Komisija siūlo Ministrų Tarybai pripažinti, kad Vokietija viršijo leistiną deficito ribą", - teigė P. Solbesas. Komisijos siūlymas yra antrasis biudžeto viršijimo procedūros etapas po praėjusių metų įspėjimo.
ES komisaras taip pat kritikavo Vokietijos ekonominio augimo prognozes, sakydamas, jog yra tikimybė, kad šalis leistiną biudžeto deficitą viršys ir 2003-iaisiais. Be to, P. Solbesas šiurkščiai pareiškė, jog Vokietijos numatytas "plėtros scenarijus" yra pernelyg optimistiškas.
Sumažinti biudžeto deficitą siekiančiam Berlynui Europos Komisija suteikė 4 mėnesių laikotarpį iki kovo 21 dienos.
Tuo tarpu Prancūzija susilaukė mažiau kritikos, nei tikėtasi. Nors Paryžius ir erzino Europos Komisiją akivaizdžiu nesiskaitymu su Plėtros ir stabilumo pakto taisyklėmis, Prancūzijai tebuvo pareikšta, kad jai "tebegresia didelis pavojus viršyti 3 proc. didžiausią leistiną ribą".
Naujausi Europos Komisijos vertinimai paliko galioti ankstesnį sprendimą išsiųsti Prancūzijai išankstinį įspėjimą. Vis dėlto P. Solbesas pridūrė, jog šalies planai 2002-2006 metams yra "perdėtai optimistiški".
Kalbėdamas apie Romos ekonomines prognozes, ES komisaras teigė neturįs jokio supratimo, kokiu būdu italai "gavo tokius skaičius". P. Solbesas suabejojo Italijos "ekonominėmis hipotezėmis" bei "akivaizdžiai sureikšmintomis prielaidomis apie ekonominio augimo veiksnius, ypač darbo rinkos perspektyvas".
Dėl pernelyg optimistiškų prognozių Italijos biudžete gali pritrūkti lėšų. Tokia padėtis verstų šalies vyriausybę smarkiai mažinti išlaidas arba dar labiau padidinti skolas. Pastarasis sprendimas sukeltų tiesioginį Europos Komisijos pasipriešinimą.
ES vykdomoji institucija paprašė Italijos pateikti daugiau duomenų apie po 2003 metų numatomas priemones, kadangi pateikta informacija, Europos Komisijos požiūriu, yra nepakankama.
P. Solbesas rado daug priežasčių peikti Graikiją, nepaisydamas gana palankių šalies BVP augimo perspektyvų dėl 2004 metų Olimpinių žaidynių. Europos Komisijos nuomone, Graikijos biudžeto pokyčiai "kelia didelį nerimą". Briuselis pridūrė, jog būtina imtis veiksmų, siekiant "užtikrinti spartesnį ir labiau pagrįstą biudžeto koregavimą".
Atėnai kritikuoti ir už svarbių biudžeto struktūrinių pokyčių atidėjimą po 2003 metų.
Palankiai vertindama Suomijos planus, Europos Komisija vis dėlto šalį įspėjo apie "ypač didelį gyventojų senėjimo poveikį valstybės finansams". Manoma, kad po 2020 metų Suomijoje gyvens daugiausiai vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių po Italijos.
Senėjimo problemą Suomijoje gilina ir pernelyg išplėtota pensijų sistema, kurią Briuselis paragino struktūriškai reformuoti. Tačiau, net atsižvelgiant į minėtus trūkumus, Suomija buvo pripažinta atitinkančia Plėtros ir stabilumo pakto reikalavimus.
Europos Komisija vertino ir vieną euro zonai nepriklausančią šalį - Švediją, kuri kritikuota dėl nesugebėjimo įgyvendinti valiutų keitimo kursų tikslų. Pagal ES taisykles prie vieningosios valiutos norinčių prisijungti šalių valiutų kursai neturi svyruoti daugiau kaip 1,5 proc. Kitais požiūriais Švedija pavadinta "atitinkančia Plėtros ir stabilumo paktą".
ELTA
