Miesto kaip urbanistinio individo erogeninio stimuliavimo reglamentas ir hidrografinio monitoringo bei krantotvarkinių priemonių kompleksas. Bendrosios nuostatos.
1.1. Miestas savo esme yra tragiškas ir erotiškas. Tragizmas kyla iš perskyrų konflikto. Iš perskyrų kyla ir erotika. Kaime, gyvenvietėje ir miestelyje žmonės telkiasi vienas prie kito. Čia gatvė jungia kaimynus. Mieste gatvė yra tai, kas skiria. Ji tampa trečiąja instancija, neutralia zona, kuri steigia savo identitetą, viršija kiekvieno atskirai paimto miestiečio teritoriją, dominuoja jo atžvilgiu, primeta jam save. Gatvėje prasideda miestiečio vienatvė, gatvė sunaikina kaimietiškos bendruomenės jausmą, ji yra pirmoji ir pagrindinė riba - perskyra, kurią miestiečiui tenka visuomet įveikti.
1.2. Miestas yra ištisinė skirčių ir jungčių dinamika, tačiau tai, kas turėtų jungti, visuomet labiau skiria. Bute miestietis atsiriboja nuo kitų. Butas atsiranda dėl skirčių - tai durys, langai ir sienos.
1.3. Daugiabučiai, daugiaaukščiai, biurai koncentruoja ir produkuoja atsiskyrimo bei atsiribojimo geismą.
2. Kaime benamis yra šventas žmogus. Mieste šventas žmogus yra tasai, kuris niekuomet neišeina iš savo buto ar kabineto.
3.1. Miestas tampa miestu, kai miestietis ima jausti urbanistinį tragizmą: būdamas su kitais, jis yra labiau atskirtas nei sujungtas. Kuo labiau savo visuma miestas pasirodo nejaukus savo miestiečiams, tuo radikalesnis jo "miestiškumas". Jaukus miestas iki galo neįvykdo savo tragiško pašaukimo. Miestietis privalo stokoti jaukumo, jo nuolat ieškoti ir jį kurti, steigdamas vis daugiau perskyrų kamerinei aplinkai sukurti.
3.2. Miestas savo tragizmą išgyvena erotiškai. Atskiri miesto segmentai - kvartalai, gatvės, namų kompleksai - trokšta sueities. Miestas gundo miestietį - jis privalo palikti savo teritoriją, išeiti iš savo kvartalo, nueiti į darbą, užsukti į banką, apsipirkti, apsilankyti renginyje. Miestiečio žvilgsnis suteikia erotinį matmenį - skirtybes paverčia erogeninėmis linijomis.
3.3. Upė yra esminė erogeninė miesto arterija. Tiltai intensyvina erogenines zonas aplink upę. Miestas tampa patrauklesnis, kai dirginamos jo erogeninės zonos.
3.4. Miestas gali didinti savo potenciją kanalais, krantinėmis ir tiltais.
3.5. Krantinė - tai seksualūs erotinės arterijos apatiniai. Per ją chtoniškas, gaivališkas ir atviras gamtos seksualumas virsta gundančiu ir pridengtu miesto erotiškumu.
11.4. Miestas neršia iš upės.
Baigiamosios nuostatos
15.4. Kanalų Vilniuje nėra (nebus ir nereikia).
17.1. Karaliaus Mindaugo tiltas - pats dramatiškiausias. Tilto drama - ne pats tiltas, bet nuo jo atsiveriantis regėjimo laukas.
17.2. Tilto iškilumas atveria miesto trajektoriją. Sykiu jis parodo, kad vienas trečdalis miesto susideda iš miško.
17.3. Krantinė nutrūksta ties Vilnele. Garlaiviai, kanojos ir baidarės išėjo iš mados. Apačioje žvejoja žvejai. Nerimi nevyksta laivyba. Upė neišnaudojama miesto poreikiams. Miestas pasisukęs šonu į upę - praranda jos teikiamą erotinę galią. Neris - tik gamtos kliūtis, kurią reikia įveikti. Priešingai nei Vilnelė, ji nefunkcionuoja kaip metaforų klodas menininkams ir nekuria siužeto mąstytojams. Užupis - kvartalas anapus upės - įsikūręs anapus Vilnelės, bet ne anapus Neries. Mažesnioji upė dominuoja didesniosios atžvilgiu. Vilniaus jaukumą pabrėžiantys vilniečiai - Vilnelės mentaliteto žmonės. Karaliaus Mindaugo tiltas iškelia klausimą apie erotiškai tragišką Vilniaus pašaukimą ir ragina tapti Neries mentaliteto miestiečiais.
17.4. Kalno mitologema svarbesnė nei upės. Gedimino kalnas, Trijų kryžių kalnas, Tauro kalnas, Ozo kalnas apibrėžia jaukią erdvę ir nustato orientyrus - taškus, kurie yra arti vienas kito. Tarp jų nusidriekęs miestas - saugi zona, kurioje erotiškumas uždarytas į getą. Vilnius bijo išsidėstyti į tragiškai neaprėpiamą plotą palei Neries ilgį, būgštauja pripažinti upės kaip pagrindinės arterijos vaidmenį.
17.5. Kodėl Vilniuje nėra vandens taksi?
17.6. Pastatai aplink Karaliaus Mindaugo tiltą gali atrodyti kaip rūmai: Aukštutinė ir Žemutinė pilis, Arsenalas, Tiškevičių rūmai, Koncertų ir sporto rūmai, Elektros muziejus, Baseinas šventyklos frontonu. Kita vertus, tam, kuris žvelgia nuo tilto, išvardytieji pastatai gali nesueiti dermėn ir subyrėti į nekoordinuojamą daugį.
17.7. Upė įvykdo savo erotinę misiją, kai krantinė tampa socializacijos išklotine miestiečiams. Šiuo požiūriu Koncertų ir sporto rūmai yra geografiškai tinkamai lokalizuoti, tačiau apleisti.
17.8. Negalima merdinčioje krantinėje statyti gyvenamųjų namų kvartalo ir rezervuoti pakrantės ruožą uždaroms kaimo bendruomenėms.
17.9. Vilniaus "miestiškumas" netolygus pastatytų kvartalų plotui ar kylančių pastatų aukščiui. Žvelgiant nuo tilto akivaizdu, kad Vilniaus urbanizacija negali būti atsieta nuo dirginamos Neries krantinės erotikos.
Ekspertų komisijos išvados ir vykdytinos užduotys
20. Kiekvienas vilnietis ir atestuotas miesto svečias privalo:
20.1. Išpažinti upės erotiką.
20.2. Lankytis prie upės.
22.1. Leistina retesnėms religinėms bendruomenėms (išskyrus pagonis) rengti ritualus visame Neries krantinės ruože.
22.2. Pakrantėje reikia pasilinksminimais, teatralizuotomis akcijomis, chorų repeticijomis ir bėgimo maratonais kelti konkurenciją žvejams.
22.3. Stimuliuotina laivyba atkarpoje tarp Šilo tilto ir Vingio parko.
74.1. Vilniaus pedagoginio universiteto kūno kultūros lavinimo specialybės studentai kanojininkai turi surengti kasmetines tradicija tapsiančias varžybas su katerizuotais Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros specialybės studentais.
75.1. Sakurų giraitės pašonėje privalu įrengti sezoninį paplūdimį su išplėtota rekreacine infrastruktūra.
83.1. Lygiais atstumais išdėstyti krantinėje suoliukus.
83.2. Pačią krantinę, atsižvelgiant į Neries erogeninių zonų stimuliavimo poreikį, pratęsti ir užsukti.
83.3. Padaryti krantinę atraktyvią subkultūroms: atskiri jos plotai turi būti skirti hiphopo stiliaus propagandai, riedutininkams ir grafitų dailininkams.
83.4. Užtikrinti upės fragmentuotą iliuminaciją. Krantinę - apšviesti visą ir ryškiai.
83.5. Užstatant paupį, pirmiausia atsižvelgti į perspektyvas, kurios veriasi žiūrint nuo upės.
213.1. Tiltų niekada negana.
274.1. Žvėryno pakrantėje nutiesti madų podiumą ir parengti tinkamą aplinką gresiantiems "Fashion TV" filmavimams.
274.2. Grąžinti patiltes menininkams, finansuoti poezijos, prozos, dramos, dailės ir muzikos kūrybą Neries ties Vilniumi tematika.
274.3. Kai kur pagilinti vagą.
274.4. Visokeriopai raginti socialinį nepasitenkinimą reiškiančias grupuotes telkti demonstracijas ir mitingus per visą pakrantės ilgį ir siūlyti atsivėsinti upės vandeniu.
274.5. Neries krantinės areale neremtini projektai, dėl kurių gali akivaizdžiai pašlyti tam tikros visuomenės dalies moralė, rastis humanizmo nykimo apraiškų, nesantaikos kurstymo nuotaikų.
276.1. Nustoti žaisti su vandeniu.
277.1. Upė yra pagrindinis miesto plėtros reglamentas.
300.1. Pirmoji pradedančio architekto pamoka - flirtas su upe.
300.2. Brandus architektas flirtuoja tik su Nerimi ir tšk.
Miesto plėtros ir bendrojo-specialiojo planavimo bei sklypų ribų ruošimo-nustatymo sąlygų sąvado parengimo ir projektų derinimo-patikrinimo departamentas prie SPTVB
“Statybų pilotas”
