Rytą nuskambėjus žadintuvui vieni puola kaisti kavą, antri automatiškai įjungia radijo imtuvą, treti tiesia rankas televizoriaus pultelio link. Žodžiu, visi tiesiog prabunda. Visi minėti būdai prabusti yra geri.
Vis dėlto mažiausiai galimybių prabusti turi televizijos gerbėjai. Gražu žiūrėti, kaip komerciniai televizijos kanalai rūpinasi mūsų, dirbančių žmonių, t.y. turinčių didžiausią perkamąją galią, rytmečiais. Juk visiems aišku, kad anksti rytą keliasi tik tie, kurie dirba, visiems kitiems kada prabusti nėra taip svarbu. Juk mažylį auginanti mama jau daugelį darbų gali atlikti „autopilotu“, pensininkui viena valanda šen ar ten nesugriaus dienos planų, na, o akademiniam jaunimui prabusti gali padėti tik ekstremalūs pojūčiai: šaltas dušas, iki autobuso likusios 5 minutės ir pan. Taigi rytą televizorius reikalingiausias mums...
Ir ką matome po sunkaus savaitgalio įsijungę stebuklingą dėžutę?
Šeštą valandą ryto mus žadina Lietuvos televizija ir laida „Labas rytas“. Laidos vedėjai – jauni žmonės, tad, atrodo, energija, žvalumas, gera nuotaika turėtų trykšte trykšti iš mūsų televizorių ekranų. Bet ne... Galima suprasti laidos vedėjus: vienam vesti trijų valandų tiesioginę laidą, o ir dar rytą yra be galo sunku... Apskritai vargu ar pasiteisino tokia praktika: prieš keletą metų laidos vedėjai dirbo poromis ir laida buvo įdomesnė. O dabar ne tik „Labo ryto“ vedėjai, bet ir žiūrovai tiesiog kankinasi matydami, kaip sunku (o gal nuobodu) vienišam laidos vedėjui... Nelabai džiugūs ir rytinių žinių pranešėjų veidai: suprantama, ir žinių mažoka, o ir rytas ankstyvas. Bet kam kankinti žiūrovus? Rytinėse žiniose informacija pateikiama kas pusvalandį, bet ji iš esmės niekuo nesiskiria nuo to, ką jau girdėjome ir matėme vakar vakare...
Be jokios abejonės, smagiausia „Labo ryto“ dalis, kai į laidą kviečiami pašnekovai. Tuomet tikrai, jeigu vis dar neprabudai, tai prabusi arba atvirkščiai. Net nesinori minėti vedėjų vardų: abu vienodai tiek geri, kiek blogi. Tačiau tikrai nenorėčiau atsidurti pašnekovų vietoje. Atrodo, laidos vedėjai lyg ir pasirengę šnekėtis su laidos svečiu, vis žvilgčioja į užrašus, bet dažniausias rezultatas vis toks pat: klausia ir atsakinėja patys vedėjai, o laidos svečiui belieka tik linkčioti ir keliskart padėkoti, kad buvo pakviestas į laidą.
Kartkartėmis mane iš rytinio letargo bando pažadinti į studiją sukviesti pramogų verslo atstovai. Ir vėlgi: labai jau juokingai atrodo, kai neprabudę dainininkai žiopčioja nepataikydami į fonogramą. Objektyvumo dėlei dar reiktų pasakyti, kad retkarčiais būna ir „gyvo garso“ koncertų. Tačiau ir čia „juodojo humoro akademija“: Stano užmiršo žodžius, kiti – natas, o ir šiaip, matyt, ne visi iš ryto gali dainuoti.
Ko gero, rytinę laidą verta žiūrėti tik dėl spaudos apžvalgos. Pasiklausęs jos maždaug įsivaizduoji, kas vyksta Lietuvoje, tik... ne visados spaudos apžvalgą pavyksta baigti šmaikščiai, kartais Juozo Šalkausko papasakoti „gyvenimiški vaizdeliai“ verčia pasukti snaudžiančią galvą: o ką jis norėjo pasakyti?
Bet, kaip sakoma, „būkim biedni, bet teisingi“: „Labas rytas“ turi vedėjus, bet neturi savo veido. Rodomi siužetai, kurie buvo matyti kitose laidose, studijos scenografija labai kukli ir akivaizdu, kad trūksta kolektyvinio darbo ir bendros koncepcijos: nėra žmogaus, kuris matytų laidos visumą. Puldinėjama ir ten, ir šen, o išeina kaip visuomet...
Tai dar kartą patvirtino laidos vedėjos Lavijos Šurnaitės debiutas „Labame ryte“, nors iš tiesų tai nėra debiutas. Lavija turi darbo televizijoje patirties, ištikimieji LTV žiūrovai gal dar prisimena Laviją kaip „orų mergaitę“ ar „Tango TV“ laidos „Pasaulis kitu kampu“ vedėją.
Nežinau, kaip turėjo jaustis Inga Raižytė, dirbusi rytinėje laidoje dvejus su puse metų ir „susirgusi“ tik tuomet, kai išgirdo laidos „Labas rytas“ prodiuserio Marijaus Gradausko žodžius, kad toks ankstyvas darbas tiesioginiame eteryje prilyginamas troleibusų vairuotojų darbui.
Matyt, tai sakydamas Marijus prisimena jaunystės dienas, kai statybose keletą savaičių ankstų rytą maišė skiedinį, tampė plytas ir kitokias sunkenybes... Ir nieko – dabar jaučiasi vis dar gerai, yra sveikas ir drūtas, vadovauja rytinei televizijos laidai ir kaip tikras medikas gali diagnozuoti savo pavaldinių ligos priežastis. Apie darbo tiesioginiame rytiniame eteryje teikiamus malonumus ir privilegijas: galimybę kas antrą savaitę prašmatniai išsimiegoti, pakrikusią savijautą, rytinio mobiliojo skambučio (laidos svečias pramigo ar vairuotojas pamiršo atvežti laikraščius ir pan.) baimę, galėtų papasakoti ne tik pirmasis laidos „Labas rytas“ vedėjas Vytautas Kvietkauskas, bet ir kiti buvę vedėjai – Gabija Vitkevičiūtė, Raigardas Musnickas, Marius Šmitas ar Neringa Skrudupaitė. Jiems, manau, noriai pritartų ir buvę konkurentai iš LNK „Ryto rato“: dabartinė ministro pirmininko atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė, Valstybės saugumo departamento atstovas spaudai Vytautas Makauskas, „Teleloto“ prodiuseris ir žymus visuomenės veikėjas Audrius Giržadas. Buvę jų kolega aktorius Juozas Gaižauskas, matyt, nebenori prisiminti rytinių skrandžio skausmų, o dar viena kolegė Daiva Lebeliūnaitė – išgertų raminamųjų kiekio... O kur dar Darius Lukoševičius, Rytis Zemkauskas, Diana Adomaitienė, Saulius Bartkus ir daugybė kitų buvusių vedėjų.
Kaip ir kiekvieną laidą, taip ir rytinę turi kurti bendraminčiai... O dabar susidaro įspūdis, kad vedėjams svarbiausia tvarkingai atbūti eterio laiką: nebeliko jokio nuoširdumo, šiltumo, improvizacijos.
Atrodytų lyg vedėjus stebi ne tik žiūrovas, bet ir kažkas pro didinamąjį stiklą iš „viršaus“ ir kad kiekviena klaidelė gali būti paskutinė. Gal ne veltui po televizijos koridorius „vaikšto“ šnekos, kad prodiuseris M. Gradauskas ruošia vietą saviems, kalbama, kad gal net savo žmonai Livijai iš LNK „Myli, nemyli“.
Žinau, ką atsakytų oponentai į tokias mano pastabas: perjunk kanalą. Perjunkti tai perjunkčiau, bet į kurį?
Tuo metu vienos komercinės televizijos smaginasi animaciniais filmukais, kad vaikučių akytės būtų sveikesnės, į pamokas nepavėluotų ir rytą su tėveliais nebendrautų, kitos kartoja laidas. Ir, atrodo, visiems gerai. Komercinės televizijos rytinius reitingus atiduoda mūsų visų televizijai LTV, o pačios skaičiuoja sutaupytus pinigėlius. Juk į eterį išleisti rytinę laidą kainuoja anaiptol nepigiai, jos nepakartosi n kartų,o ir televizija nelaiko prestižu turėti rytinę laidą.
Kad televizijai svarbiausia pinigai ir reitingai, įrodė LNK, prieš porą metų nutraukusi rytinę laidą „Ryto ratas“, nors ji buvo gana vykusi. Ką jau kalbėti apie tai, kiek žmonių šioje laidoje gavo „televizinį krikštą“, pagaliau buvo konkurencija, buvo iš ko rinktis. O dabar?
Prieš keletą metų TV3 prakalbo apie rytinę laidą, bet, matyt, suskaičiavo, perskaičiavo ir nusprendė: animaciniai filmai ir laidų kartojimas didesnis prestižas nei informacinė pramoginė rytinė laida. Nėra ko lepinti žiūrovo...
Vis dėlto reikia padėkoti LTV, kad sugeba išlaikyti, nors ir ne visada gerą ir giriamą, bet vienintelę rytinę laidą.
Patarimas iš šalies. Kažkada LTV laidos „Bėdų turgus“ vedėja Edita Mildažytė prasitarė, kad jos svajonė būtų sugrįžti į rytinę laidą. O ką: Modestas Naudžius ir Edita Mildažytė vieną savaitę, o kitą – Lavija Šurnaitė ir visada jaunas, linksmas, perspektyvus Henrikas Vaitiekūnas.
Manau, tuomet prabustų visi, net ir komercinių TV bosai: pultų kurti ar atgaivinti rytines informacines laidas. Kartais pavydas – geras bruožas.
