Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje startavo lenkiškas filmas, o legendinis aktorius Omaras Sharifas iš Egipto sulaukė ypatingo pagerbimo.
Karjeros įvertinimas
Rugpjūčio 29 d. jubiliejinio Venecijos kino festivalio organizatoriai įteikė "Auksinio liūto" apdovanojimą 71-erių metų Omarui Sharifui, sukūrusiam nepamirštamus vaidmenis filmuose "Arabijos princas", "Daktaras Živago" ir daugelyje kitų. Ta proga festivalio svečiams buvo parodytas naujausias aktoriaus iš Egipto darbas - komiška drama "Ponas Ibrahimas ir jo koranas" ("Monsieur Ibrahim et les Fleurs du Coran") pagal to paties pavadinimo romaną.
Prancūzų režisieriaus Francois Dupeyrono (Lietuvoje buvo rodytas ankstesnis jo filmas "Karininkų palata") kūrinys taip pat turėtų būti įrašytas didžiosiomis raidėmis į Omaro Sharifo biografiją. Jeigu šis filmas dalyvautų konkursinėje programoje, tai legendinis egiptietis turėtų realių galimybių varžytis dėl geriausio aktoriaus titulo. Jis vaidina kuklios parduotuvės neturtingame Paryžiaus rajone savininką, kuris susidraugauja su berniuku, pastoviai vagiančiu įvairias prekes nuo prekystalių. Kai jaunojo Momo tėvas netikėtai išeina iš namų, o vėliau nusižudo, tai ponas Ibrahimas jį įsivaikina.
Festivalyje dirbantys žurnalistai ir žiūrovai labai šiltai sutiko šį jausmingą, pamokantį, linksmą ir įsimintiną filmą, o seanso pabaigoje apdovanojo gausiomis ovacijomis.
Meilė karo fone
Lenkų režisieriaus Jano Jakubo Kolskio dramos "Pornografija" ("Pornografia") pavadinimas neturi nieko bendro su tikrąja šio žodžio prasme. Filme yra kelios intymios scenos su minimaliu erotikos atspalviu. Jaudinančios ir gražiai nufilmuotos istorijos veiksmas vyksta 1943 m. nacių okupuotoje Lenkijoje, kai žmonės slepiasi nuo karo baisumų atokiose gyvenvietėse ir džiaugiasi ramiu gyvenimu. Tačiau viskas pasikeičia, kai į vienos šeimynos namus atvyksta du vyrai. Menininku prisistatantis, bet paslaptingas Frederikas stengiasi būti draugiškas, bet nejučia pradeda žaisti kitų žmonių jausmais.
Jis trokšta, kad sodybos savininko Hipolito 16-metė dukra Henia susidraugautų su bendraamžiu Karoliu, tačiau mergina jau yra susižiedavusi su kitu jaunuoliu. Frederikas stengiasi visa tai pakeisti ir sugalvoti priežasčių, kad numatytos vestuvės neįvyktų. Tuo pačiu metu sodybos gyventojai pradeda įtarti, kad tarp jų gali būti išdavikas. Susirinkimo metu vyrai ryžtasi nepatikimą partizaną nužudyti, o Frederikas pasiūlo šią užduotį patikėti Karoliui.
Pagal rašytojo Witoldo Gombrowicziaus romaną sukurtas drama "Pornografija" kol kas yra geriausias pretendentas į "Auksinį liūtą", bet festivalio konkursinėje programoje savo pasirodymo dar laukia 15 filmų, o koks bus žiuri komisijos verdiktas spėlioti dar anksti.
Meilė be kliūčių
Kitame Venecijos festivalio filme taip pat vyrauja meilės tema. Komedijoje su fantastikos elementais "Popierinis aitvaras" ("Le Cerf-Volant") 16-os metų mergina iš Libano turi susituokti su vaikinu iš Izraelio. Ji gauna leidimą pereiti dviejų šalių valstybinę sieną, bet paskutinę akimirką apsigalvoja, nes iš pirmo žvilgsnio įsimyli pasienyje dirbantį kareivį.
Šio kūrinio prasmę galima apibūdinti gerai žinoma patarle - meilė netrukdo jokios kliūtys. Todėl finaliniame epizode pagrindinė herojė specialiųjų efektų pagalba netrukdoma eina pas mylimąjį per spygliuotos vielos užtvaras ir minų lauką.
Filmą už Prancūzijos kultūros ministerijos pinigus sukūrė Libane gimusi režisierė Randa Chadal Sabbag, kuri vienoje scenoje nusprendė panaudoti šiuo metu Lietuvoje teismo laukiančio muzikanto Bertrando Cantat dainą.
Režisierių žaidimai
Du labai skirtingi danų režisieriai Larsas von Trieras ir Jorgenas Lethas programoje "Prieš srovę" pristatė labai įdomų dokumentinį filmą "Penkios kliūtys" ("The Five Obstructions"), kuris atskleidžia šių kino menininkų charakterį ir požiūrį į meną. Šio ypatingo kūrinio esmė - tai penki susitikimai, kurių metu Larsas von Trieras išsako savo nuomonę apie savo kolegos sukurtą filmą ir sugalvoja specialias užduotis, kuriomis remdamasis Jorgenas Lethas privalo iš naujo perdaryti tą patį filmą ir pateikti savo mokytojo teismui. Tokiu būdu gimsta 1967 m. trumpametražio filmo "Tobulas žmogus" penkios naujos versijos.
Larsas von Trieras stengiasi, kad Jorgenui Lethui būtų kuo sunkiau ir sudėtingiau, todėl siunčia kolegą filmuoti į Kubą, po to liepia važiuoti į "labiausiai vargingą kraštą", o vėliau prašo sukurti animacinę šios istorijos versiją arba pasistengti nufilmuoti "visišką šūdą". Jis nurodo, kas turi vaidinti filme, kaip jį reikia sumontuoti ir kas gali matytis kadre. Jeigu Jorgenas Lethas nepateisina vilčių, tai Larsas von Trieras sugalvoja specialias bausmes.
Žaismingų pokalbių metu paaiškėja ir keletas pikantiškų faktų. Pavyzdžiui, Larsas von Trieras ryte labai mėgsta vartoti degtinę, nes "iki 12 valandos ji labai gerai veikia". Filmų "Dogvilis", "Prieš bangas", "Šokėja tamsoje" režisierius taip pat atskleidžia, jog kiekvienas aktorius dirba žymiai geriau, kai ant jo pastoviai rėkiama.
Šiuolaikinis Afganistanas
Jauniausia režisierė kino istorijoje Hana Makhmalbaf programoje "Kritikų savaitė" parodė savo debiutinį filmą "Beprotybės džiaugsmas" ("Joy of Madness"). Tai yra savotiškas jos vyresniosios sesers Samira'os Makhmalbaf dramos "Penkta valanda po vidurdienio" (ši juosta dalyvavo 56-ajame Kanų festivalyje ir buvo apdovanota Žiuri prizu) tęsinys, kuriame dokumentiniu stiliumi fiksuojamas Afganistano žmonių gyvenimas po Talibano rėžimo griuvimo. Pagrindine "Beprotybės ribos" heroje tampa Samira Makhmalbaf, kuri Kabulo gatvėse ieško "aktorių" savo filmui "Penkta valanda po vidurdienio".
Pasirodo, kad tai nėra labai lengvas darbas, nes vietiniai žmonės bijo filmuotis ir po to sulaukti savo draugų atsiliepimų. Pavyzdžiui, vienas senukas (jį režisierė pasirinko dėl ilgos barzdos ir gražaus veido) prisistatė visų gerbiamu mula ir ilgai filosofavo, kad nevaidins net už milijoną. Kita mergina prieš kameras pradėjo atsikalbinėti, nes dėl filmavimo nespėtų į savo vestuves su vaikinu, kurio niekuomet nematė.
"Beprotybės riba" parodo visiškai kitokią Samirą Makhmalbaf. Iš pažiūros rami mergina įsiunta dėl kiekvieno menkniekio, meluoja būsimiems herojams, provokuoja Afganistano žmones, kad šalies prezidentu turi būti moteris, o kartais tiesiog isteriškai rėkia.
