"Economist Intelligence Unit" (EIU) tyrime teigiama, jog tiesioginės užsienio investicijos iš šalių, kurios įstos į Europos Sąjungą (ES) per pirmąją plėtros bangą, tarp jų ir Lietuvos, trauksis į menkiau išsivysčiusias valstybes rytuose bei pietuose.
Pasitraukimas siejamas su į ES stojančiųjų valstybių mažėjančiomis privatizavimo galimybėmis, dėl darbo užmokesčio augimo prarandamais sąnaudų privalumais, didėsiančia ES taisyklių našta ir realiu valiutų brangimu.
"1998-2002 metais aštuonios Rytų Europos stojančiosios šalys pritraukė beveik du trečdalius iš visų 143 mlrd. JAV dolerių, kurie teko (šiam) pereinamosios ekonomikos regionui, - sakoma tyrime. - EIU prognozės 2003-2007 metams rodo, kad ši dalis nukris iki mažiau kaip 50 proc. visų numatomų 200 mlrd. JAV dolerių įplaukų".
Nepaisant pasaulyje vyravusių nuosmukio tendencijų, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, investicijos į Rytų Europą padidėjo nuo 13,83 mlrd. iki 15,49 mlrd. JAV dolerių. Tačiau EIU atkreipė dėmesį į gerokai sumažėjusias labiau išsivysčiusių regiono ekonomikų - Čekijos, Lenkijos, Vengrijos ir Slovėnijos - įplaukas ir padidėjusias investicijas į buvusios Sovietų Sąjungos respublikas.
"Rusijoje pirmąjį šių metų pusmetį tiesioginės užsienio investicijos šiek tiek padidėjo - iki 2,3 mlrd. JAV dolerių, palyginti su labai menkais 1,5 mlrd. dolerių per tą patį praėjusių metų laikotarpį", - teigė EIU. Minėti rezultatai neatsižvelgia į keletą milžiniškų sandorių, tarp jų į naftos milžinės BP investicijas.
Tyrime teigiama, kad, palyginti su 2002-ųjų pirmuoju pusmečiu, gerokai padidėjo investicijos į energijos ištekliais turtingus Azerbaidžaną ir Kazachstaną.
“Reuters”-ELTA
