Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Martyna... Mūsų žodžiai, Tau rašyti, lieka atminty amžinai... Prisiminsime tave; linksmą ir išklausančią, visada padedančią nelaimėje, atkaklią ir atsakingą, draugišką, nuoširdžią, labai gerą draugę..
Tokiais nepaprastai jautriais, tačiau labai skaudžiai, lyg peiliu rėžiančiais žodžiais šią savaitę su savo bendraklase atsisveikino Ramygalos gimnazijos dešimtos b klasės mokiniai. Šiurpioje autoavarijoje žuvusios septyniolikmetės Martynos Šeštokaitės gedėjo visi gimnazijos mokiniai ir mokytojai. Negailestinga lemtis, išplėšusi mylimą draugę, ne vienai dienai nutildė mokyklos šurmulį, daugelį jaunų širdžių privertė susimąstyti, koks trapus yra žmogaus gyvenimas. Tačiau ašaros liejosi ne tik Daniūnuose bei Ramygaloje, kur Martyna gyveno ir mokėsi, turėjo daug pažįstamų ir draugų, bet ir Krekenavoje. Čia prie karsto buvo palinkusi dar viena sielvarto sugniuždyta šeima - 21-erių metų Aušrio Sakalausko artimieji. Šis vaikinas - antroji baisios nelaimės auka. Mirtis pasiglemžė du jaunus žmones iš keturių, tą lemtingą kovo 25-ąją skubėjusių džiaugtis gyvenimu...
Nelaikų nuspaudė stabdžius
Policijos pareigūnų pateiktais duomenimis, ši nelaimė įvyko praėjusį šeštadienį, beveik pusę šeštos vakaro, kelio Ramygala - Grinkiškis septintajame kilometre. Netoli Pašilių stumbryno - vienoje pavojingiausių šio ruožo atkarpų nedidukas "Opel corsa", vairuojamas krekenaviškio Aušrio Sakalausko, posūkyje susidūrė su rąstais pakrautu miškavežiu "Renault". Nuo stipraus smūgio galinga krovininė mašina vertėsi į miško pakelės griovį... Per keletą akimirkų įvykio vietą nuklojo daugybė metalo, plastmasės bei stiklo nuolaužų ir šukių... Pro šalį važiavusio vairuotojo iškviesti medikai visus keturis stipriai sulamdyto lengvojo automobilio ekipažo narius vežė į Panevėžio ligoninę, tačiau Aušris mirė pakeliui. Dar po kelių valandų Reanimacijos skyriuje užgeso ir Martynos gyvybė. Opelyje važiavusi metais jaunesnė žuvusiosios sesutė ir Aušrio mylimoji Augustė bei artimas Martynos draugas, Krekenavos miestelio gyventojas Kęstas Plėštys (21 m.) buvo sunkiai sužaloti. Vaikinas atsidūrė Traumatologijos skyriuje (čia jam tenka gydytis rankų lūžius bei kitus sužalojimus). Prabėgus kuriam laikui Augustė jau sėdėjo prie sesers karsto, tačiau jos būsena kėlė didžiulį nerimą. Daugeliui buvo sunku suvokti, kokį skausmą turėjo išgyventi penkiolikmetė, vienu metu netekusi ir sesers, ir mylimo draugo... Kaip ir Martynos tėvas bei broliukas Danielius...
Kiti įvykio dalyviai - miškavežio vairuotojas, Panevėžio rajono Ramygalos seniūnijos gyventojas Saulius Stasiukaitis ir kartu su juo važiavęs mokyklinio amžiaus sūnus - patyrė šoką, tačiau rimtesnių sužalojimų išvengė...
Kodėl įvyko ši tragedija, aiškinasi Panevėžio rajono policijos komisariato Eismo priežiūros poskyrio pareigūnai, tačiau kol vyksta ikiteisminis tyrimas, įvykio aplinkybių niekas nekomentuoja. Pareigūnai vis dėlto patvirtino, jog didelių abejonių nelaimės aplinkybės nekelia, nors galutinės išvados bus pateiktos tiktai atlikus ekspertizes. Situacija tapo žymiai aiškesnė pasikalbėjus su miškavežio vairuotoju S. Stasiukaičiu. Dėl šios tragiškos nelaimės labai susikrimtęs vairuotojas (beje, jis dalyvavo abiejų jaunuolių šermenyse) pasakojo, jog miške rąstais pakrautu krovininiu automobiliu važiavo Ramygalos link. Staiga ties posūkiu pamatė labai dideliu greičiu atskriejantį lengvąjį automobilį. Tą pačią akimirką tapo aišku, jog jo vairuotojui greičiausiai nepavyks "išimti posūkio", tad, bandydamas išvengti susidūrimo, Saulius kiek galėdamas pasuko savo vairuojamą "Renault" į kelkraštį (ratai atsidūrė tiesiog ant šlaito krašto). Deja, netrukus pajusto stiprų smūgį, ir mašina su byrančiais rąstais nusirito į griovį... "Opel corsa" po šio susidūrimo apsisuko ir sustojo savo eismo juostoje... Sunkiai tvardydamas vyriškas ašaras S. Stasiukaitis neslėpė manąs, jog didžiausia opelio vairuotojo klaida buvo ta, jog supratęs, kad posūkyje nepavyks išsilaikyti savo eismo juostoje, jis ėmė stabdyti. Automobilis "nuėjo" į priešpriešinę eismo juostą tiesiai miškavežio link... S. Stasiukaitis skundėsi, jog jam labai sunku susitaikyti su tuo, kas atsitiko, nors jokių priekaištų iš žuvusiųjų artimųjų nesulaukė...
Pavojingas ruožas
Ne tik pareigūnai, bet ir Ramygalos seniūnijos gyventojai patvirtino, jog šis kelio ruožas, kuriame įvyko tragiška autoavarija, yra labai pavojingas, o ypač - žiemos metu. Vingiuota atkarpa tarsi skirta adrenalino mėgėjams, ir, matyt, ne be reikalo vasarą joje vyksta autoralio varžybos. Paprastai šiame kelyje intensyvaus judėjimo nėra - automobilių padaugėja tiktai gabenant iš miško medieną. Iš tiesų šių eilučių autorė ir jos kolega, važiuodami šiuo keliu (apie 15 kilometrų), sutiko vos porą automobilių. Dabar dviejų jaunuolių žūties vietą paženklino balti chrizantemų žiedai ir vėjyje plevenančios žvakių liepsnelės...
Prislėgtas netekties skausmo Aušrio Sakalausko pusbrolis tokios nelaimės versijos patvirtinti neskubėjo. Jis sakė prisiklausęs įvairių kalbų - esą įvykio vertinimai skirtingi, o jam kol kas neteko susitikti nei su likusiais gyvais pusbrolio draugais, nei su miškavežio vairuotoju, tad kaip buvo iš tikrųjų, paaiškės tiktai ateityje. Paklaustas, ar Aušris tikrai mėgo greitį (tokius gandus teko išgirsti iš kai kurių Krekenavos seniūnijos gyventojų lūpų), vaikinas patikino, jog pusbrolis važinėjo normaliai, pernelyg greitai nelėkdavo. Be to, esą jam buvo gerai žinomas kelio Krekenava-Ramygala ruožas. Aušris juo važinėjo apie metus, nes maždaug kartą per savaitę aplankydavo už 25 kilometrų, kaimyninėje Ramygalos seniūnijoje, Daniūnų kaime, gyvenančią Augustę, su kuria draugavo. Kartu su mylimąja, jos sesute Martyna bei savo draugu Kęstu jie dažnai pramogaudavo. Greičiausiai buvo nusprendę linksmai praleisti ir praėjusį savaitgalį. Šeštadienį Aušris su draugu sėdę į jo vairuojamą opeliuką, kurį maždaug prieš metus jis nusipirko pats, nuvyko pas sesutes. Jas vežėsi į Krekenavą, tą vakarą buvo žadėjęs apsilankyti ir pusbrolio namuose.
Iškeliauja geriausieji
Dar visai neseniai A. Sakalauskas dirbo bendrovėje "Krekenavos mėsa", tačiau likus maždaug savaitei iki tragiško įvykio darbo sutartį nutraukė. Jis savo pusbroliui buvo sakęs, jog ieškos kito darbo. Artimo giminaičio teigimu, Aušris buvo labai linksmas, paslaugus, visada nusiteikęs visiems padėti - pirmas bėgdavo pagalbon tam, kam jos labiausiai reikėdavo. Sunki netekties našta užgulė ir Aušrio tėvų bei dviejų jaunesnių broliukų pečius. Vienas iš jų - dar mokyklinio amžiaus, kitas į laidotuves atvyko iš karo tarnybos...
Kaip jau buvo minėta, itin jautriai šią nelaimę išgyveno Ramygalos gimnazija. Martynos auklėtoja Alina Rušinienė pasakojo, jog apie tragišką įvykį sužinojo sekmadienį, gavusi žinutę iš auklėtinės - Martynos suolo draugės Sandros. Patikėti tuo, kas įvyko, buvo nepaprastai sunku. Pirmadienį klasėje susirinkę moksleiviai buvo labai prislėgti.
- Mes su Martyna ne tik sėdėjome viename suole - ji buvo geriausia mano draugė, - nuoširdžiai kalbėjo Sandra. - Mes daug bendravome, pasikalbėdavom apie tai, ką kuri veiksim savaitgalį. Praėjusį penktadienį, lyg tyčia, kalbėjome apie kitus, visiškai nereikšmingus dalykus... Iš pradžių labai bijojau pamatyti ją karste, tačiau išvydusi labai šviesų, angelišką veidą prisiminiau, jog būtent ją tokią pažinau, kai ji atėjo į penktąją klasę... Mano atmintyje visuomet išliks neblėstanti Martynos šypsena, aš prisiminsiu ją kaip nepaprastai linksmą, nuoširdžią, pačią geriausią draugę...
Gražių žodžių Martynai negailėjo ne tik Sandra, jos klasės auklėtoja, bet ir gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Regina Patrulytė. Jos pabrėžė, jog ši mergina visada buvo rami, nuoširdi, labai šilta, niekad nekėlė jokių problemų, aktyviai dalyvavo klasės ir mokyklos renginiuose, mėgo šokį, meną.. Ji svajojo studijuoti choreografiją... Gražioms svajonėms išsipildyti nebuvo lemta...
Trečiadienį abu jaunuoliai buvo palydėti paskutinėn kelionėn...
