Remigijus RAINYS
Šiemet dangiškojoje kanceliarijoje kažkas sutriko: kone visą liepą Lietuvoje vyravo ne tik tropiniai karščiai, bet ir siautėjo audros su kruša ir škvalais. Gausūs lietūs, per kurios iškrisdavo po 40-55 mm kritulių, pylė kone kiekvieną parą. Daug kur sunkesnio dirvožemio laukuose pasėliai apsemti, laukuose telkšo balos. Daugelyje rajonų gamtos gaivalai pridarė nemažai bėdų, todėl Lietuvos žemės ūkio rūmai kreipėsi į šalies vadovus ir prašė Šakių, Marijampolės, Kauno, Kėdainių, Panevėžio bei Pasvalio rajonus pripažinti nelaimės zona ir nors iš dalies kompensuoti žemdirbiams patirtus nuostolius.
Šakių rajono ūkininkė Aldona Naujokaitienė šiemet žirniais apsėjo penkiolika hektarų žemės ir tikėjosi gauti ne mažiau kaip 4 tonas iš hektaro, tačiau liepos 17-osios audra iš dangaus pažėrė krušą su kumščio didumo ledais. Visi tik vieno žirnienojai buvo sukapoti ir dabar pajuodę guli ant žemės. Aldona sakė, kad į šį lauką įdėta daug nemažai kainuojančių trąšų ir piktžoles naikinančių cheminių preparatų, tad ji patirs didelių nuostolių. Daugiau nei trečdalyje žemės plotų išguldyti vasariniai kviečiai, rapsai ir linai. Net jei oro sąlygos pagerės ir bus galima kviečius nukirsti, jų kokybė tikrai nebeatitiks maistinių kviečių standartų ir tiks tik gyvulių pašarui. Su vyru Rimu, sūnumi Ruslanu ir dukra Edita 240 hektarų ūkininkaujanti A. Naujokaitienė išgyvena, jog rudenį nesugebės įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų - reikės sumokėti žemės nuomotojams, už chemikalus ir trąšas, mokėti palūkanas ir įmokas už lizingo būdu įsigytą techniką. Beje, gali pasirodyti, kad Dievas specialiai baudžia darbščiausius, didžiausius derlius išauginančius žemdirbius, nes gretimi laukai, kuriems aiškiai pagailėta ir trąšų, ir kitų žemdirbystės priemonių, beveik nenukentėjo. Ten tebestovi menki ir piktžolėti javai.
Plokščių žemės ūkio bendrovės vadovą Vytautą Bitiną sutikome 50 hektarų linų lauko pakraštyje. Visi elitinės veislės linai suguldyti , suvelti kuokštais, jau pradėjusiomis pūti apačiomis. Vytautas tikino, kad šis išpuoselėtas laukas dar prieš kelias savaites žadėjo ne mažiau kaip po 7-8 tonas linų iš hektaro. Ypač žemdirbius džiugino ilgi augalų stiebai, tačiau po įsisukusios vėtros ir gausių lietų dabar tenka sukti galvą, kaip suarti lauką ir bent jau linų žaliąją masę paversti trąšomis kitų metų kviečių derliui. Delsti negalima, nes kai linų pluoštas sutvirtės, ji vargiai bus galima susmulkinti, tačiau skubių darbų imtis neleidžia valdžios biurokratų neryžtingumas. Žemdirbiai siekia, kad kaip kompensacija už stichijos pražudytus linus, už deklaruotus pasėlių plotus būtų išmokėtos 1 100 litų kompensacijos už hektarą. Vytautas Bitinas sakė, kad dar prieš kelias savaites, džiaugdamasis būsimuoju derliumi, jis iškvietė draudėjus apdrausti pasėlius, tačiau draudėjai ketino atvykti kitos savaitės pirmadienį, o jau penktadienio vakarą drausti nebebuvo ko. V. Bitinas apskaičiavo, kad vienam jo bendrovės darbuotojui tenka po 12 500 litų mokesčių per metus, o štai valdžia negali išasfaltuoti 5,2 kilometro kelio, vedančio į tris stambias žemės ūkio bendroves, atkarpos.
Voniškių žemės ūkio bendrovės pirmininkas Henrikas Braškys tikėjosi suguldytus linus nuimti rankomis bent kelių hektarų plote, tačiau apskaičiavus sąnaudas paaiškėjo, kad tai kainuotų dar apie 2 000 litų kiekvienam hektarui. Taigi to neatpirktų net jau minėta 1 100 litų kompensacija ir iš supirkėjų gaunamas užmokestis. O Šakių rajone nukentėjo ne tik 390 hektarų linų. Visiškai pražudytas derlius 3 017 hektarų javų plote, sunaikina 85 hektarų žirnių, 32 hektarai bulvių, 145 hektarai rapsų, 15 hektarų cukrinių runkelių ir kitų kultūrų. Anot Žemės ūkio rūmų Šakių rajono skyriaus savivaldos organizatoriaus Juozo Jucaičio, šie skaičiai keičiasi kas dieną ir galutinių nuostolių prognozuoti neįmanoma.
Audra ir vėtros nuostolių pridarė ne tik laukuose. Virsdami medžiai apgadino kelis automobilius, o Lukšių gyvenvietėje škvalas nuplėšė Lioniaus Viršaičio namo stogą, nugriovė palėpę. Namuose buvęs aštuoniolikametis L. Viršaičio sūnus Andrius sakė, kad lietus ir baisiausia vėtra kilo tuoj po šešioliktos valandos ir tęsėsi apie dešimt minučių. To pakako, kad namo stogas būtų nuneštas į kaimynų kiemą, o savasis užverstas plytomis. Namą L. Viršaitis remontuoja savo lėšomis, nes savivaldybė teišgalėjo skirti talonų maistui už 60 litų. Daug daugiau padėjo pieninėje vairuotoju dirbančio vyriškio bendradarbiai ir pažįstami. Kai kur kruša sukapojo stogų čerpes ar šiferį, suskaldė plastmasinės apdailos lenteles. Audromis džiaugiasi tik gandrai, kuriems varlių tikrai netrūksta.
