Prislėgta nuotaika, sutrikęs miegas, nerimas, sumažėjęs darbingumas, apatija, baimė, nuolatinė savigrauža, sumažėjęs seksualinis potraukis - vieni iš pagrindinių depresijos požymių. Tačiau užuot dėl šių negalavimų nedelsdami kreipęsi į gydytoją psichiatrą, žmonės dažnai jų bando atsikratyti patys: skuba į vaistinę, maldauja be recepto parduoti "pačių nekalčiausių" raminamųjų (antidepresantų) ir viliasi, kad tos kelios tabletėlės prieš miegą visam laikui ir nuramins, ir sustiprins... Dienos bėga, tačiau nė kiek negerėja, priešingai - jaučiama, kad grimztama į dar gilesnį liūną, o galvoje kartais šmėkšteli pačios juodžiausios mintys, klausimai - kam apskritai šioje žemėje vargti? O kai pagaliau nugalimi visi barjerai ir su ašaromis akyse atžingsniuojama pas gydytoją psichiatrą, nustembama išgirdus, jog teks gydytis ne mėnesį ir ne du...
Depresija, anot gydytojo psichiatro R. Kazlausko, yra labai paplitusi ir toliau sparčiai plintanti liga, galinti užklupti bet kurį žmogų. Pastaraisiais metais ši liga jaunėja - vis daugiau ja suserga jaunų žmonių ir net paauglių. Manoma, jog depresija sergančių moterų yra gerokai daugiau nei vyrų, tačiau nereikėtų pamiršti ir to, jog vyrai labiau vengia vizitų pas gydytoją psichiatrą.
Dažniausiai depresiją sukelia išgyventos psichologinės traumos. Kai kurie įvykiai labiau paveikia paauglius ar mažamečius, kiti - suaugusiuosius. Vaikai, pavyzdžiui, gali dvasiškai palūžti dėl tėvų skyrybų, seksualinės ar fizinės prievartos, tėvo ar motinos mirties, na, o suaugusiuosius į depresiją gali pastūmėti tiek išvardinti veiksniai, tiek baimė dėl miglotos ateities, bevaisės darbo paieškos, vaikų, artimųjų ar jo paties susirgimas sunkia (nepagydoma) liga, alkoholis ir t. t.
Yra nustatyta, kad depresiją gali sukelti ir centrinėje nervų sistemoje atsiradę tam tikri medžiagų apykaitos sutrikimai. Todėl nereikėtų stebėtis, kad depresija suserga ir visokeriopai apsirūpinę (aprūpinti), jokių didesnių problemų neturintys suaugusieji ar vaikai.
Depresijos kamuojami ligoniai dažniausiai skundžiasi, kad jiems jau seniai "šokinėja širdis" ar "dreba rankos", kad išbandę visokiausių raminamųjų ar vaistažolių antpilų, o vis tiek lovoje vartosi iki paryčių, kad viduje taip sunku, taip negera... Neretai ligonis net nemoka nusakyti, kas jį slegia, todėl vis dažniau iškylančias bendravimo problemas artimieji ar draugai ilgainiui ima suvokti kaip į blogą pusę besikeičiantį charakterį, egoizmą, nihilizmą, paprasčiausią tingėjimą - tik jau ne sunkią dvasinę ligą. Dėl sumažėjusio seksualinio potraukio gali net iširti šeima.
Kartais depresija susirgusiam žmogui apetitas sumažėja, o dažniausiai - gerokai padidėja. Daug ir dažnai valgydamas ligonis tarsi bando "suvalgyti" visus užklupusius negalavimus. Tačiau netrukus ima nervintis, graužti save ir dėl didėjančio svorio.
Įsikalęs į galvą esąs "antrarūšis", ligonis nustoja kuo nors domėtis, jaučiasi esąs nepilnavertis.
Depresija, pasak gydytojo psichiatro R. Kazlausko, gydoma antidepresantais, psichoterapija ir antidepresantų bei psichoterapijos deriniu. Labai svarbu jau per pirmąjį vizitą gydytojui psichiatrui su pacientu rasti bendrą kalbą - kad ligonis gydytoju pasitikėtų ir bendromis jėgomis stengtųsi ligą nugalėti.
Tik gydytojas psichiatras ligoniui parenka tinkamiausius antidepresantus ir skiria reikalingas dozes. Lietuvoje yra pačių naujausių antidepresantų, kurie minimaliai veikia kitas organizmo sistemas. Reikia pabrėžti tai, jog į gydytoją psichiatrą ligoniai dažniausiai kreipiasi, kai liga jau būna kaip reikiant "iškerojusi", todėl gydymas užtrunka ilgiau. Kaip minėta, dėl to, kad naujausi antidepresantai turi minimalų šalutinį poveikį, pacientui nereikėtų baimintis, kad vaistus teks vartoti ilgesnį laiką. Vidutiniškai antidepresantus reikia vartoti nuo pusės iki vienerių metų, tačiau jei liga įsisenėjusi, gydymas gali trukti ir gerokai ilgiau. Kai vaistai vartojami prisilaikant gydytojo nurodymų, stabdomas depresijos perėjimas į sunkesnę ar lėtinę formą, be to, vaistai žymiai sumažina depresijos atkryčius.
Kartais ligonį vargina vadinamoji "slaptoji depresija". Tai yra kai žmogus jaučiasi ne tiek išsekęs dvasiškai, kiek fiziškai. Žmogui sutrinka virškinimas, spaudžia krūtinę, pykina, o atlikti tyrimai - kuo puikiausi. Tik atidžiai įvertinus paciento sveikatos būklę paaiškėja, kad visus šiuos negalavimus yra sukėlusi klastingoji depresija.
Gydant depresija sergančius ligonius ne mažiau svarbi ir šeimos, artimųjų, draugų parama. Juk kai būna labai liūdna ir sunku, kiekvienas norime, kad mus atjaustų ir paguostų, o depresijos paliestiesiems tos atjautos ir paguodos reikia keleriopai daugiau...
