Gydymui naudojama maudos žolė (stiebai, lapai, žiedai). Šiame augale daug nuodingųjų alkaloidų (konijino, metilkonijino, konidrino, koniceino ir kt.). Nuodingiausi - maudos vaisiai.
Preparatai iš šio augalo malšina skausmą, veikia raminančiai, padeda nuo traukulių, uždegimų.
Liaudies medicinoje dažniausiai naudojamas spiritinis maudos sėklų ir lapų užpilas. Jis padeda nuo skausmų, virškinimo, šlapimo ir lytinių organų ligų, mažakraujystės, šlapimo susilaikymo, menstruacijų sutrikimo, užsitęsusio, krūtinę draskančio kosulio.
Preparatai iš maudos žolės, sėklų ir šaknų naudojami moteriškoms ir nervų ligoms gydyti. Karšti šviežių maudos lapų kompresai padeda nuo reumato, podagros (šviežius lapus nuplikyti karštu vandeniu, įsukti į audeklą ir dėti ant skaudamos vietos).
Mauda tinka ir piktybiniams dariniams (krūties, prostatos, skrandžio vėžiui) gydyti.
Nuo vėžio triskart per dieną geriama maudos sulčių (du lašai į šaukštelį vandens) arba spiritinio užpilo.
Spiritinio maudos užpilo galima pasiruošti taip: dvi dalis lapų ir sėklų mišinio (santykiu 1:2) ir keturias dalis spirito. Palaikyti porą savaičių, nukošti. Gerti taip pat, kaip ir maudos sultis.
Vartoti maudą reikia labai atsargiai ir tik stebint gydytojui! Mauda kartais per apsirikimą vartojama vietoj petražolių, morkų. Neretai ja apsinuodijama. Tuomet peršti burnoje, gerklėje, pagausėja seilėtekis, svaigsta galva, pykina, išsiplečia vyzdžiai. Ypatingais atvejais sutrinka kvėpavimas ir apsinuodijusysis miršta.
