Remiantis kompanijos "Deloitte & Touche" atlikta neaudituotų 2002 metų rezultatų studija, Estijos bankai dirbo efektyviausiai - turto grąžos rodiklis buvo 2,8 proc. Latvijos ir Lietuvos bankai atsiliko turėdami atitinkamus 1,3 proc. ir 0,9 proc. rodiklius.
"Šie duomenys atskleidžia du dalykus, - aptardamas bankų veiklos rezultatus paminėjo Gavinas Hillas (Gevinas Hilas), audito partneris "Deloitte & Touche" Baltijos šalims. - Atrodo, kad Estijos bankai gauna naudos iš įvykdyto bankų jungimosi proceso. Mes manome, kad 2003 ir 2004 metais daugiau bankų jungsis ir Latvijoje bei Lietuvoje, nes dauguma vietos bankų atsisako ketinimų konkuruoti kaip universalūs bankai".
"Deloitte & Touche" išlaikė dominuojančią poziciją atliekant bankų auditą Baltijos šalyse - ši kompanija auditavo 46 proc. komercinių bankų turto už finansinius metus, pasibaigiančius 2002 m. gruodžio 31 d.
"Šie metai Baltijos šalių bankininkystės sektoriui buvo labai sėkmingi, - teigia "Deloitte & Touche" vadovaujantis partneris Baltijos šalims Igoris Rodinas. - Sėkmingi buvo ir "Deloitte & Touche" bankininkystės audito praktikai, kuri įgijo daugiau pasitikėjimo profesinių paslaugų rinkoje. Mes auditavome 17 iš 37 bankų, registruotų trijose Baltijos valstybėse. Bet tai yra tik ledkalnio viršūnė. Praėjusiais metais mes suteikėme bankams įvairių profesinių paslaugų, įskaitant konsultacijas dėl strategijos, vertinimo, mokestines paslaugas, teisines konsultacijas ir atstovavimą teisme. Lietuvoje dirba 15 bankų auditorių ir konsultantų grupė, turinti didelę patirtį ir kvalifikaciją, reikalingą darbui šioje srityje".
Remiantis "Deloitte & Touche" neseniai publikuota "Pasaulinio bankininkystės sektoriaus apžvalga", kai kuriose Europos valstybėse, tokiose kaip Didžioji Britanija ir Ispanija, kur bankų jungimosi procesai jau beveik baigti, susikūrę didieji bankai suvaldė šią situaciją uždarydami daug skyrių ir sukoncentravo šių uždarytų skyrių veiklą kituose artimiausiuose skyriuose. Papildomai jie sumažino šių skyrių darbuotojų skaičių ir ėmėsi kitų priemonių veiklos efektyvumui gerinti.
"Mažesnis pelningumas taip pat atskleidė būtinybę didinti bankų veiklos efektyvumą. Mes stebėjome daugumos Europos centrinių bankų restruktūrizacijos programas, kurių tikslas didinti turto ir žmogiškųjų išteklių efektyvumą - skatinant personalo įsitraukimą į verslo plėtojimą ir kryžminį pardavimą, siekiant didesnės vadovybės atsakomybės ir mažinant papildomas išlaidas. Mes taip pat pastebėjome, kad Baltijos šalių bankai, išskyrus keletą, atsilieka nuo šių tendencijų", - pažymi G. Hillas.
ELTA
