Per trejus metus Europos Sąjungos finansuojamas “Capanina” projektas turėtų sukurti naują spartaus interneto ryšio platformą, kuri tiesiogine to žodžio prasme kybos tarp žemės ir dangaus.
Jei vietovėje, kurioje gyvenate, skaitmeninė civilizacija per internetą DSL ar kabeliu dar tik įgauna formas, o gal išvis skendi pirmapradėse sutemose, nuo gegužės kaip tikras europietis galite teisėtai pareikalauti plačiajuosčio ryšio visiems - ir kartu sau! Būtent tai siekia užtikrinti Europos Sąjungos vykdoma 6-oji Tyrimų ir technologijų plėtros struktūrinė programa (http://europa.eu.int/comm/research/fp6/index_en.html), pagal kurią neseniai pradėtas vykdyti “Capanina” projektas. Per 3 metus jame dalyvaujantys D. Britanijos, Vokietijos, Italijos, Vengrijos, Slovėnijos, Šveicarijos, Ispanijos ir Japonijos mokslo tiriamieji centrai bei universitetai paruoš bevielio ir optinio plačiajuosčio interneto ryšio technologijas, kurios galės būti naudojamos į stratosferą iškeltose HAP (High Altitude Platforms) platformose. “Capanina” kūrimo darbams Europos Sąjunga paskyrė 5,6 mln. eurų.
“Capanina” (http://www.capanina.org) vadinamas tarpiniu variantu tarp antžeminių plačiajuosčių tinklų ir interneto ryšiui naudojamų dirbtinių Žemės palydovų. Jau kitais metais projekto vykdytojai tikisi sukurti iki 22 km aukštyje virš žemės paviršiaus sklendžiančias oro platformas, kurios bet kurioje planetos vietoje galėtų užtikrinti iki 120 Mb/s spartos ryšį. Platformos galėtų būti naudojamos ne tik interneto, bet ir 3G paslaugoms. Toks sprendimas būtų ir pigesnis, ir gerokai našesnis nei internetas per palydovus: pasak pagrindinio “Capanina” projekto vykdytojo - Jorko universiteto (D. Britanija) komunikacijų tyrimų grupės nario Davido Grace’o, aviacinės platformos suteiktų galimybę naudotis internetu tūkstantį kartų didesniam vartotojų skaičiui nei dirbtiniai Žemės palydovai. Tokios platformos užtikrintų spartaus ryšio galimybę tose vietovėse, kur dėl mažo gyventojų tankio tiesti optinius ar kitokius tinklus neapsimoka.
Pirmajame etape, dar šiais metais, bus bandomos į 300 m aukštį iškeltos platformos. Tam bus naudojami lynu prie žemės paviršiaus pritvirtinti helio balionai, kurie laikys dvikrypčio plačiajuosčio radijo ryšio įrangą. Beje, toks sprendimas D. Britanijoje nėra naujiena - mažiau nei prieš metus šios šalies bendrovė “SkyLinc” pristatė savąją “Libra” (Low Cost Integrated Broadband Radio Access) sistemą, taip pat naudojančią sąlyginai nedidelio aukščio oro platformą. Maždaug 1,5 km aukštyje pakabintas oro balionas užtikrina simetrišką 2 Mb/s ryšį 80 km spinduliu. Tačiau po metų kitų “Capanina” kils nepalyginamai aukščiau - į stratosferą, 17-22 km viršum žemės paviršiaus, kur išretėjęs oras sudaro stabilias platformų naudojimo sąlygas.
Pasak Jorko universiteto mokslininkų, sparčiai plėtojamos bevielio ryšio technologijos, pavyzdžiui, 802.16, taip pat gali užtikrinti didelę aprėptį, siekiančią iki 70 km, tačiau tam reikia, kad vartotojai būtų tiesioginio matomumo zonoje, jų neužstotų dideli pastatai ar kitos kliūtys. Tuo tarpu aukštai danguje kybanti platforma visada yra “matoma”, nereikės nei statyti antenų, nei tiesti kabelių - vartotojui pakaks prie savo namų stogo pritvirtinti nedidelę parabolinę anteną. Be jau minėto 802.16 ryšio, “Capanina” nagrinėja ir kitus protokolus, svarstomas ir galimas 29 bei 31 GHz bangų ruožo, kuris Europos Sąjungoje kol kas nėra skirtas komerciniam naudojimui, variantas.
Bene didžiausia kliūtis “Capanina” kelyje į rinką - pačios platformos. Stratosferoje turėtų sklęsti miniatiūriniai automatiškai valdomi orlaiviai, kuriems energiją tiektų saulės baterijos, tačiau bent jau civilinėms reikmėms jų niekas dar negamina. Dujų pripildytos platformos gali būti keliamos į kelių kilometrų aukštį, tačiau ir jos pačios, ir jas laikantys lynai kelia pavojų aviacijai - net ir įtraukus platformų buvimo vietas į neskraidymo zonas. Vis dėlto, kad ir kokia išeitis būtų surasta, posakį “nulūžo mano IPT” neabejotinai teks keisti kitu: nutrūko ar nuskrido…
