Nors atrodė, kad nekarūnuoto šešėlinės Klaipėdos karaliaus S. Gaidjurgio sostas neišjudinamas, tačiau ir susibūrusieji jo papėdėje tikėjosi sulaukti savo valandos. Kantrybės laukti užteko ne visiems. Vienas iš karštakošiškiausių S. Gaidjurgio "torpedų" buvo 1967 metais gimęs Darius Šernius, pravarde Darėnas, kuris su lyderiu atvirai konfliktuoti pradėjo dar 1993 metais. Fiziškai labai stiprus ir gerai išsitreniravęs D. Šernius susimušė su S. Gaidjurgiu ir pasitraukęs iš jo gaujos pradėjo kurti savo grupuotę. Darėnas planavo žudyti tiek "gaidjurginius", tiek "beglikinius" ir atėjus tinkamam momentui užimti vienvaldžio lyderio vietą.
Verslininkas grobtas du kartus
"Prasimankštindami" 1993 metų vasaros pradžioje D. Šernius su savo kuriamos gaujos nariais Vytautu Kriščiūnu, Vytautu Mickumi ir Gintaru Dargiu uostamiestyje pagrobė verslininką Eduardą Čeremį. Pagrobimo pretekstu tapo E. Čeremio skolos. Vyriškis buvo sukūręs kooperatyvą Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje ir veiklos pradžiai pasiskolinęs iš dviejų klaipėdiečių 4 500 JAV dolerių. Tačiau skolos atiduoti vis negalėjo ir nuolat prašydavo jos grąžinimo terminą atidėti. Paskolos atgavimą paskubinti apsiėmęs Darėnas su bendrais pagrobtą verslininką tris paras laikė ir mušė savo bute. Iškankintą Eduardą išpirko jo brolis Valentinas, iš Lenkijos verslininko pasiskolinęs 100 pusketvirto tūkstančio dolerių vertės kostiumų. Dar tūkstantį dolerių V. Čeremis banditams atidavė grynaisiais, tačiau tai broliui ramybę garantavo neilgam.
Rugpjūčio mėnesį E. Čeremis pagrobiamas antrą kartą. Šį kartą jis nelaisvėje prabuvo net tris savaites. Iš mušamo ir kankinamo verslininko buvo reikalaujama jau 12 000 dolerių. Klaipėdietis vylėsi "Vilniaus" banke gauti paskolą už tokią sumą ir buvo paruošęs atitinkamą verslo planą. Kai Eduardo sužalojimai apgijo, jis, akylai saugomas E. Dargio ir V. Mickaus, buvo nuvežtas į sostinę, tačiau bankas kredito nesuteikė. D. Šerniui kol kas teko pasitenkinti verslininko pasirašytu skolos rašteliu, kuriame "skola" banditams jau išaugo iki 13 000 dolerių. Lapkričio mėnesį D. Šerniaus sėbrai iš E. Čeremio atėmė pusantro tūkstančio dolerių, o kiek vėliau G. Dargis ir V. Mickus iš jo buto vidury dienos išsinešė 2 000 litų vertės televizorių "Sony". Eduardas Čeremis buvo paliktas ramybėje tik tada, kai buvo išsunktas lyg citrina, o jo kooperatyvas Rusijoje bankrutavo. "Kilniaširdiškai dovanojęs" tariamos skolos likutį Darėnas pagaliau atstojo.
Karui ruošėsi rimtai
D. Šernius intensyviai ruošėsi karui su kitomis gaujomis. Vyrukas domėjosi specialia literatūra apie teroristinių aktų vykdymą, sprogdinimus bei įvairiausias sprogmenų rūšis. Mokėsi neleistinų kovos veiksmų, treniravosi mėtyti kirvį ir peilius. Užsiėmimus planavo specialioje užrašų knygutėje, kur kruopščiai žymėjosi ne tik savo sportinius laimėjimus, bet ir tolimoje ateityje numatomas pasiekti aukštumas. Jo planai siekė net 16 metų į ateitį. Pavyzdžiui, aukščiausiąjį karatė 6 daną Darėnas ketino pasiekti 2008 - 2013 metais.
Tačiau vien tobulai įvaldytais kovos menais D. Šernius nepasikliovė. Darėno nusipirktoje sodyboje Klaipėdos rajono Vaitelių kaime ir nuomojamame garaže policija aptiko apie 800 kilogramų sprogmenų, dvi minas su laikrodiniais sprogdikliais, kovinę granatą F-1, apie 11 000 įvairių kalibrų automato, pistoleto šovinių, įvairių ginklų, duslintuvų, apie 440 detonatorių, policininkų uniformų, kaukių. Tuo metu tai buvo pats didžiausias kada nors Lietuvoje rastas sprogmenų ir šaudmenų kiekis.
Bronsonas dingo išvykęs iš Kretingos
Kai be žinios pradingo policijai kaip automobilių vagis žinomas Arūnas Brencius, pravarde Bronsonas, įtarimas iš karto krito ant Darėno. Apie neramų Bronsono gyvenimą bylojo faktas, jog prieš trejus metus iki dingimo jis kartą buvo atgabentas į Klaipėdos ligoninę kulkų suvarpytomis kojomis, tačiau jokių pretenzijų niekam nereiškė. Vėliau, kai jau susidėjo su D. Šerniumi, A. Brencius neilgam buvo sulaikytas prevencine tvarka. Prieš dingdamas Bronsonas jau kurį laiką nuolat kartojo žmonai, jog jam liko neilgai gyventi, tačiau kodėl - neaiškino. Tą dieną Arūną drauge su Dariumi apie pietus daug žmonių matė Kretingoje, kur jie atvažiavo D. Šerniaus BMW. Deja, Kretingoje D. Šerniaus automobilis susidūrė su kitu ir abu atvykėliai turėjo persėsti į iš čia gyvenančio bičiulio Orento Ješelskio pasiskolintą automobilį "Audi 100". Pastarajam buvo pasakyta, jog vyrukai vyksta į D. Šerniaus sodybą pašerti šunų. Bičiulius "audinėje" matę liudininkai atkreipė dėmesį, jog A. Brencius visą laiką tylėjo, jo akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, atrodė lyg apdujęs, tačiau alkoholio kvapo nesijautė. Valandą prieš vidurnaktį Darėnas sugrįžo vienas išdaužtu galiniu automobilio lango stiklu. O. Ješelskiui jis paaiškino, kad stiklą išmušė iš po pravažiuojančio sunkvežimio ratų išlėkęs akmuo. Pasak D. Šerniaus, A. Brencius išlipo Kretingos autobusų stotyje.
Kitą dieną ant automobilio sėdynės buvo aptikta kraujo dėmių, o kiek vėliau D. Šernius padavė savo parankiniui S. Bogunui parduoti dvi auksines grandinėles. S. Bogunas suprato, kad grandinėlės yra dingusio Bronsono.
Paieška truko devynis mėnesius
Netrukus po aprašomų įvykių D. Šernių buvo sustabdę Plungės rajono kelių policininkai, kuriems jis ramiausiai pateikė padirbtą vairuotojo pažymėjimą Sergejaus Černiajevo vardu. Pareigūnai nubaudė jį už mums jau žinomo automobilio "Audi 100", priklausančio Kretingos uždarajai akcinei bendrovei "Verona", vairavimą be įgaliojimo, tačiau padirbtos teisės jiems įtarimo nesukėlė. Jokios veiklos nevykdančios "Veronos" direktorius O. Ješelskis daugiau laiko praleisdavo uostamiestyje, kur faktiškai ir gyveno.
Pajutęs, kad jo sodyba Darbėnų apylinkėse, pirkta už 11 000 litų, jau žinoma policininkams, besislapstantis D. Šernius įsigijo kitą - Žemaitijoje. Plungės rajone, Plokščių kaime esančioje sodyboje, Vidaus reikalų ministerijos Organizuotų tyrimų tarnybos pareigūnai jį sulaikė tik po devynių mėnesių. Kai po vidurnakčio į sodybą įsiveržė teisėsaugininkai, ten smagi kompanija gėrė alų ir kramsnojo šašlykus. Be Dariaus Šerniaus ir jo žmonos, už vaišių stalo linksminosi neseniai iš įkalinimo vietos sugrįžęs Sergejus Bogunas, kalintas už šaunamojo ginklo laikymą, bei Orentas Ješelskis su žmona. Ant stalo vyrai buvo pasidėję Kinijoje pagamintą pistoletą su duslintuvu ir infraraudonųjų spindulių taikikliu. D. Šerniaus paieška buvo paskelbta oficialiai, nes jis buvo įtariamas turto prievartavimu. Šį kartą suklastotų dokumentų jį sulaikiusiems pareigūnams D. Šernius ištiesti nebeišdrįso, tačiau šie patys surado jo kišenėse vis to paties Sergejaus Černiajevo vardu išduotą SSRS piliečio pasą ir jau minėtą vairuotojo pažymėjimą. Ant abiejų dokumentų buvo užklijuotos Darėno nuotraukos. Kol buvo nustatinėjamas pistoleto savininkas, baudžiamoji byla dėl neteisėto ginklo laikymo buvo iškelta visiems trims sulaikytiesiems. D. Šernius papildomai buvo kaltinamas ir padirbtų dokumentų naudojimu.
Negyvėlis su virvele ant kaklo
Dar po trijų mėnesių toje pačioje sodyboje aptiktas pusantro metro gylyje užkastas A. Brenciaus lavonas su smurto žymėmis veide. Nustatyta, kad nužudytasis buvo pasmaugtas specialia virvele su mazgeliais. Tokį įnagį liudininkai anksčiau matė D. Šerniaus rankose. Ekspertai nustatė, jog prieš nužudant A. Brenciui į galvą suduoti septyni smūgiai buku daiktu. Taip paaiškėjo išdaužto "audinės" galinio lango paslaptis. Stiklas subyrėjo daužant Bronsoną automobilio viduje, stiklo duženų rasta sodyboje netoli pastato.
Apžiūrėjusi lavoną A. Brenciaus žmona pasigedo jo mobiliojo telefono, dviejų auksinių grandinėlių, auksinio žiedo su trimis briliantais, brangaus rankinio laikrodžio. Bendra Bronsono turėtų daiktų ir juvelyrinių dirbinių vertė buvo apie 15 000 litų. Liudininkai teigė, kad A. Brencius nužudytas dėl to, jog apgavo D. Šernių kažkokiuose finansiniuose reikaluose.
Įdomūs Darėno užrašai
Pareigūnus ypač sudomino sodyboje surastas Dariaus Šerniaus žurnalas. Jame gaujos vadeiva buvo kruopščiai surinkęs duomenis apie S. Gaidjurgio ir S. Begliko grupuočių struktūras, gaujos narių gyvenamųjų vietų planus, šeimų sudėtis, lankymosi vietas. Ten pat sudarytas jų sekimo planas ir nurodyti informacijos šaltiniai. Pasak šiuos dokumentus nagrinėjusių pareigūnų, atrodė, jog šie užrašai - patyrusio policijos operatyvinio darbuotojo sukaupta informacija, nes patys pareigūnai apie čia išvardintus nusikalstamo pasaulio atstovus turėjo ne ką daugiau žinių. Tyrimo metu nustatyta, kad duomenis kaupė ir sistemino pats Darėnas, o kiti gaujos nariai rinkdami informaciją tik vykdė jo užduotis, dažnai net nesuvokdami jų prasmės.
Ypatingas dėmesys užrašuose buvo skirtas S. Gaidjurgiui: aprašoma jo namo geografinė padėtis, privažiavimo keliai, namą saugančių šunų voljerai. Užrašuose net pažymėta, kad mūrinės tvoros vartai atsidaro juos atstumiant. Išvardintas ir S. Gaidjurgio šeimos narių turtas: uošvės Angelės parduotuvė ir tamsiai mėlynas "Mercedes" mikroautobusas. Parduotuvėje buvo nurodyta sumontuoti pasiklausymo aparatūrą, o išaiškinus uošvės buto adresą, pasiklausymo įrenginius ketinta sumontuoti ir ten. Nepamiršta pažymėti, kad uošvė savaitgaliais važinėja į žento sodybą. Užrašuose apie Sigio turtą paminėta, jog jam, be kitko, priklauso ir buities rūmai, esantys prie trečiosios poliklinikos, bei per tarpininkus gali priklausyti restoranas "Skinija", kuriame pietaujama ir aptariami reikalai. Jis gali važinėti tamsiai žalios spalvos džipu "Grand Cherokee". Užrašuose detaliai suplanuotas S. Gaidjurgio sekimas. Nurodyta uošvę Angelę ir žmoną sekti nuo parduotuvės iki namų. Sužinoti lankymosi adresus, telefonus. Išsiaiškinti joms priklausančius automobilius. Sekimui planuota naudoti ne tik pasiklausymą ir vizualinį stebėjimą, bet ir foto bei filmavimo techniką. Buvo planuojama sužinoti su Sigiu susijusius telefonų numerius, organizuoti jų pasiklausymą ir įrašinėti pokalbius.
Įrašai žurnale padėjo atsekti ir vieno iš artimiausių S. Gaidjurgio žmonių - Edisono Judvyčio, pravarde Kankanas - dingimo pėdsakus. D. Šernius buvo pasižymėjęs, jog Edisonas gyvena Rumpiškės gatvės rajone ir nurodytas jo mobiliojo telefono numeris. Buvo planuojama sekti jo namą, automobilį, sužinoti jo ryšius. Nurodyta seklių apie jo namą budėjimo vietų schema. Užsibrėžta surasti žmogų, dirbantį bendrovėje "Omnitel", ir per jį gauti Kankano skambučių kopijas ir nustatyti Edisonui skambinusių žmonių telefonų numerius bei adresus. Beje, paskutinį kartą E. Judvyčiui skambinta tuo metu jau nužudyto A. Brenciaus telefonu. Pakalbėjęs Kankanas išėjo iš namų ir nebesugrįžo.
"Išmušinėjo" skolas
Atskirame sąsiuvinyje D. Šernius rašėsi skolininkus. Užsiiminėjęs skolų "išmušinėjimu" Darėnas kruopščiai registravo "klientų" pavardes, pasiskolintas sumas, grąžinimo terminus, mokėtinus terminus ir užaugusius delspinigius. Tarp skolininkų - nemažai žinomų verslininkų. Pagal nerašytą nusikalstamo pasaulio įstatymą, skolų atgavėjui priklauso 20-30 procentų atgautos sumos, o D. Šerniaus sąraše esantys žmonės buvo įsiskolinę gerokai daugiau nei 100 000 JAV dolerių. 1998 metų sausio viduryje Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį byloje, kurioje D. Šernius ir jo sėbrai buvo kaltinami turto prievartavimu, neteisėtu laisvės atėmimu, ginklų įgijimu ir laikymu, dokumentu klastojimu bei žmogžudyste. D. Šernius buvo nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme, jo parankinis Gintaras Dargis laisvės neteko šešeriems metams. Abu Vytautai - Mickus ir Kriščiūnas - nubausti švelniau.
Kitame numeryje: Kuo pasibaigs veterano Sono teismas? (6)
