Vėlų liepos 3-iosios vakarą netoli Irkutsko nukrito keleivinis laineris Tu-154. Žuvo visi 136 keleiviai ir 9 ekipažo nariai. Privačios kompanijos "Vladivostok Avia" laineris skrido iš Jakaterinburgo į Vladivostoką. Jis turėjo nutūpti ir Irkutske, tačiau pradėjus sukti oro uosto link, greičiausiai dėl piloto klaidos laineris kaip akmuo nėrė žemyn. Tai buvo jau ketvirtoji stambi lėktuvo katastrofa Irkutske per pastaruosius 7 metus. Beje, lėktuvų katastrofos ne vienintelės negandos, kamuojančios Irkutsko apskritį, kuri Rusijos žiniasklaidoje kartais tituluojama nelaimių kraštu...
Nelaimių kraštas
Irkutskiečiai nebeprisimena tokių blogų metų kaip šie. Metų pradžia buvo vainikuota rekordinių šalčių. Pirmą kartą po 45 metų pertraukos užšalo pro miestą tekanti Angara. Senesnieji gyventojai nepatenkinti burbėjo, kad tai - ne prieš gera ir reikia laukti didelių nelaimių. Pirmąja Irkutsko nelaime šiemet būtų galima pavadinti tuos pačius šalčius. Dėl miesto valdžios aplaidumo buvo nepasirūpinta kuru ir keliuose tūkstančiuose būtų temperatūra vos siekė 6-7 laipsnius. Tūkstančiai žmonių dar ir dabar gydosi poliklinikose įvairius sveikatos sutrikimus, patirtus per šalčius. Vėliau, iki pavasario, viskas lyg ir aprimo, jei nekreipsime dėmesio į net 40 procentų išaugusį nusikaltimų skaičių. Pavasaris irkutskiečiams atnešė naujas negandas. Gegužės 13-ąją prasidėjo milžiniško masto miškų gaisras - degė daugiau kaip 1 000 hektarų taigos. Dar nespėjus užgesinti gaisrų, po poros parų apskrityje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, nes nelauktai patvino Lenoje. Vandens lygis upėje pakilo beveik metrą, buvo apsemta daugelis rajono centrų. Per savaitę trukusį potvynį aukų išvengti pavyko, tačiau teko evakuoti beveik 10 000 gyventojų.
Irkutskiečiai tikėjosi bent jau ramios vasaros. Birželio 2-ąją miestas šventė savo 340 metų jubiliejų. Dvi dienas miesto aikštėse vyko įvairūs renginiai. Tuo tarpu miesto geležinkelio stotyje susidūrė du krovininiai traukiniai... Laimei, žmonės beveik nenukentėjo. Kaip "dovana" miesto šventės proga buvo ir nepaprastosios padėties įvedimas dviejuose apskrities rajonuose - vėl degė taiga. Miškininkai užfiksavo daugiau nei 500 ugnies židinių. Tačiau ir tuo nelaimės nesibaigė - po trijų savaičių apskrities laukus užpuolė skėriai. Neįtikėtinai dideli vabzdžių būriai pridarė milžiniškų nuostolių ir sunaikino apie pusę viso derliaus. Ir vėl teko įvesti nepaprastąją padėtį... Liepa taip pat prasidėjo nuo baisios žinios - šalia Irkutsko nukrito Tu-154, skraidinęs 145 žmones...
Nelaimės vietą nurodė gaisro pašvaistės
Lemtingąjį vakarą lėktuvo skrydis vyko kaip įprasta. Tiksliai pagal grafiką skridęs laineris jau pradėjo daryti lankstą, ruošdamasis nusileisti Irkutske. Tačiau staiga 2 500 metrų aukštyje Tu-154 dingo iš radarų ekrano. Tarsi nujausdamas kažką negera, Irkutsko oro uosto viršininkas apskambino visas gelbėjimo tarnybas ir paprašė pasiruošti. Viso to prireikė, kadangi po valandos buvo gautas pranešimas, jog laineris nukrito netoli Burdakovo gyvenvietės, esančios už 34 kilometrų nuo Irkutsko. Vietiniai gyventojai pasakojo išgirdę baisų trenksmą ir pamatę nakties padangę nušvietusias gaisro pašvaistes. Keli vietiniai gyventojai sėdo į automobilius ir nuvažiavo į mišką. Būtent jie ir aptiko degantį lainerį bei nurodė gelbėjimo tarnyboms tikslią katastrofos vietą. Pirmieji (praėjus 40 minučių nuo nelaimės) į įvykio vietą atskubėjo ugniagesiai ir gelbėtojai. Deja, pastarieji buvo visiškai nereikalingi. Dar per valandą susirinko visos specialiosios tarnybos. Vėliau įvykio vietoje dirbę žmonės žurnalistams pasakojo, kad tarp nuolaužų buvo randama nemažos sumos JAV dolerių (dauguma keleivių skrido į Vladivostoką, kuris laikomas padėvėtų vakarietiškų automobilių prekybininkų sostine). Tačiau viltys grįžti namo nauju automobiliu neišsipildė...
Jau kitą dieną pavyko surinkti visų keleivių ir ekipažo narių kūnus. Palaikai buvo nugabenti į Irkutsko morgą, kur plūdo žuvusiųjų giminės, norėdami atpažinti savo artimuosius. Jiems buvo suorganizuoti specialūs reisai iš Vladivostoko. Visos aviakompanijos žuvusiųjų gimines iki Vladivostoko ir Irkutsko skraidino nemokamai. Nors katastrofos ir gaisro mastas buvo gan didelis, žuvusiųjų kūnai nebuvo labai subjauroti ir didesnių sunkumų juos atpažįstant nekilo. Prezidento V. Putino sprendimu liepos 5-oji, kai buvo laidojama didžioji dalis nelaimės aukų, visoje Rusijoje buvo paskelbta gedulo diena.
Dėl katastrofos kalti pilotai
"Vladivostok Avia" - privati aviakompanija, turinti šešis Tu-154. Keturi lėktuvai nuolatos skraido reisu "Jakaterinburgas-Vladivostokas" su nusileidimu Irkutske. Šis reisas yra gan populiarus ir lėktuvų salonai visuomet būna artipilniai. Kompanijos lėktuvų techninei būklei kontroliuojančios tarnybos prikišti nieko negali - jie rūpestingai prižiūrimi. Nukritęs Tu-154 buvo pagamintas 1986-aisiais. "Vladivostok Avia" praėjusių metų rudenį jį nusipirko iš vienos kinų aviakompanijos. Visą žiemą šis lėktuvas prastovėjo angare, kadangi jam buvo atliekamas kapitalinis remontas. Darbų kokybę vertinę ekspertai suteikė pačius aukščiausius įvertinimus. Kapitalinis remontas garantuoja patikimą lėktuvo darbą 6 000 skrydžio valandų. Tiek laiko ore lėktuvas praleidžia per maždaug 5-7 metus.
Įvykio vietoje iš karto buvo rastos abi juodosios dėžės. Jos nedelsiant buvo išgabentos į Maskvą, su jomis dirbo geriausi ekspertai. Jokios informacijos apie lėktuvų techninius gedimus neaptikta. Nesurado jokių "lėktuvo kaltę įrodančių įkalčių" ir nelaimės vietoje dirbę ekspertai. Techninio gedimo variantas atkrito...
Pradžioje visa Rusijos žiniasklaida trimitavo, jog "galima nelaimės priežastis - teroristinis aktas". Šią prielaidą tvirtino ir Burdakovo gyventojai, tvirtinę, kad girdėjo sprogimą. Tačiau po kiek laiko ši versija buvo atmesta. Iš pradžių Federalinio saugumo biuro darbuotojai patikino, kad "dėl tam tikrų įtarimų dėl narkotikų kontrabandos", prieš susodinami į lėktuvą buvo kruopščiai patikrinti visi keleiviai ir joks sprogmuo į lainerį tikrai negalėjo patekti. Galutinai "teroristinę" versiją sugriovė įvykio vietoje dirbę ekspertai, pareiškę, jog jei lėktuvas būtų sprogęs ore, nuolaužos būtų išsibarsčiusios po kur kas didesnį plotą. Be jokios abejonės, lėktuvas sudužo atsitrenkęs į žemę, o vietos gyventojai girdėjo kuro bakų sprogimus.
Atkritus techninio gedimo ir teroristinio akto versijoms liko aišku, kad kaltas "žmogiškasis faktorius". Tą patvirtino ir atsakinga už įvykio tyrimą valstybinė komisija, vadovaujama vicepremjero Iljos Klebanovo. Komisija patvirtino, jog lėktuvą nelaimės metu valdė antrasis pilotas. Prieš nusileidimo manevrą kapitonas Irkutsko oro uostui pranešė, jog vairuos antrasis pilotas, o jis palaikys ryšį. Tokia situacija gan įprasta ir joje nėra pažeidžiamos jokios taisyklės. Komisijos pateiktose išvadose kalbama, jog pirmasis pilotas nuolat davė nurodymus antrajam, tačiau šio "reakcijos ne visąlaik buvo adekvačios". Nepaisant to, šis pilotas liko prie šturvalo. Jis pasirinko per didelį atakos kampą ir vėliau nesugebėjo pakelti lėktuvo priekio. Nevaldomas lėktuvas nukrito iš 850 metrų aukščio. Juodosios dėžės užfiksavo paskutiniuosius pirmojo piloto žodžius - jis garsiai nusikeikė. Ekipažas buvo patyręs ir tikrai nepervargęs (per paskutinį mėnesį pirmasis pilotas ore praleido 59, o antrasis - 42 valandas).
Dabar Rusijos aviatoriai pasidalinę į dvi stovyklas. Vieni tikina, kad patyręs pilotas tiesiog negalėjo suklysti ir laiku "neišeiti" iš pernelyg didelio atakos kampo - tokios klaidos padaryti nebūtų leidusios lainerio sistemos. Jie tvirtina, jog visgi kalta technika. Kiti tiki komisijos išvadomis ir tvirtina, jog kaltas antrojo piloto noras atlikti "gražų nusileidimą", kuris yra kur kas sudėtingesnis. Pasigirdo ir kalbų, kad pilotai galbūt buvo išgėrę.
Lėktuvų kapinynas
Irkutskas Rusijos žiniasklaidoje yra užsitarnavęs ir dar vieną epitetą. Šis miestas vadinamas lėktuvų kapinynu. Per paskutiniuosius 7 metus tai jau ketvirtoji didelė lėktuvų katastrofa Irkutsko apylinkėse. Aukų skaičius jau pasiekė 328. 1994-ųjų sausį šalia miesto nukrito Tu-154, beje, taip pat skridęs į Vladivostoką. Tuomet žuvo visi 120 lėktuvu skridę žmonės. 1997-ųjų sausį krovininis lėktuvas "An-24 Ruslan" nukrito ant gyvenamųjų namų kvartalo ir užmušė 72 žmones. 1999-aisiais šalia oro uosto nukrito Il-76, tačiau atsitiktinumo dėka aukų pavyko išvengti, nors keli žmonės buvo rimtai sužeisti.
Specialistai pripažįsta, jog iš esmės dėl visų šių avarijų kalta nepatogi oro uosto padėtis. Prieš tupiant pilotams tenka atlikti gan sudėtingą lankstą. Vis kalbama apie naujo oro uosto statybą, tačiau tam trūksta pinigų...
