Aiškėja skandalingi faktai, jog valdžia bandė nuslėpti milijardines skolas. Išanalizavusi pateiktus duomenis apie 2001 metais valstybės valdytą turtą, Valstybės kontrolė pareiškė, kad ataskaita yra nepatikima ir parodo iškreiptą padėtį.
Nepatikimi duomenys
"Ataskaitoje nurodoma, kad valstybės turto grynoji vertė yra 17,975 mlrd. litų. Tačiau šis skaičius dėl daugelio priežasčių yra nepatikimas", - teigiama Valstybės kontrolės perduotame pranešime.
Ataskaitos sudarymo metu, pasak kontrolierių, nebuvo parengta valstybės ir savivaldybių turto apskaitos tvarka. Vyriausybės nutarimu ji buvo patvirtinta tik šių metų rudenį, todėl negalėjo būti taikoma sudarant minėtą ataskaitą. Valstybės kontrolė pasiūlė Seimui patvirtinti ataskaitos rengimo tvarką.
Ataskaitoje nepateikta duomenų apie mokestines nepriemokas, mokesčių permokas ir dalies kito finansinio turto bei įsipareigojimų.
Žemė - bevertė?
Ataskaitoje pinigais neįvertinta net valstybinė žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai, žemės gelmės, nes šis turtas neįtraukiamas į jo valdytojų finansinę atskaitomybę.
Įmonių ir biudžetinių įstaigų ilgalaikio materialiojo turto apskaitos tvarkos skiriasi, todėl ataskaitoje pateikiama pagal skirtingus principus skaičiuojama turto vertė.
Nuslėpti šeši milijardai
Valstybės kontrolės nuomone, ataskaitoje nenurodyti 5,96 mlrd. litų valstybės įsipareigojimai, kuriuos sudaro gyventojams neišmokėtos kompensacijos už rublinius indėlius bankuose, už žemę bei kitą nekilnojamąjį turtą.
Ataskaitoje kaip valstybės finansinis turtas nominalia 238,6 mln. litų verte priskaičiuojamos valstybės valdomos likviduojamų ir bankrutuojančių bendrovių akcijos bei biudžetinių įstaigų indėliai likviduojamuose bankuose.
Indėliai šiuose bankuose įvertinti nominalia verte, neatsižvelgiant į abejotinas jų susigrąžinimo galimybes. Valstybės kontrolės nuomone, šios abi aplinkybės iškreipia finansinio turto tikrąją būklę.
Dingo valstybės įmonių turtas
Tyrimo metu nustatyta, kad ataskaitoje nebuvo apskaityta daugiau kaip 660 mln. litų turto, kurį ūkio subjektai valdo panaudos pagrindais arba įsigijo valstybės biudžeto lėšomis.
Be to, valstybiniai auditoriai pasigedo duomenų apie 16 valstybės įmonių turtą ir pasiūlė Seimui sudaryti ūkio subjektų, kurie valdo valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, registrą.
Skandalinga ataskaita
Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas "VL Vakaro žinios" sakė, jog Valstybės kontrolė tik pateikė savo išvadas, tačiau nenurodė, kokia yra tikroji valstybės turto bei įsipareigojimų vertė.
Pasak V.Švedo, netikslumai buvo tokie reikšmingi, jog Valstybės kontrolė nepatvirtino ataskaitos. Ataskaitą artimiausiu metu turėtų svarstyti Vyriausybė, o po to Seimas.
Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo teigimu, valstybės turtas vertinamas pirmą kartą, todėl "nėra ko stebėtis, jog pirmas blynas prisvilęs".
Įvertintas ne visas turtas
Statistikos departamento Finansinių paslaugų skyriaus vedėja Daiva Dirsėnaitė "VL Vakaro žinios" teigė, jog netikslumai ataskaitoje įsivėlė dėl daugelio priežasčių.
Pagrindinė priežastis - ne visas valstybės turtas yra įvertintas: teisiškai įregistruota ne visa valstybinė žemė, neįskaičiuoti gamtos ištekliai, kultūrinės vertybės. Be to, skiriasi biudžetinių ir valstybinių įmonių apskaitos tvarka.
13 milijardų skolos
Pasak D.Dirsėnaitės, ne visiškai teisingai įvertinti ir valstybės įsipareigojimai, nes nė viena institucija nepateikė ataskaitų apie kompensacijas rublinių indėlių, žemės bei kito nekilnojamojo turto savininkams.
Net neįvertinus šių duomenų valstybės įsipareigojimai siekia 13 mlrd. litų. Tačiau, D.Dirsėnaitės teigimu, "įsipareigojimai vargu ar atsvertų neįvertinto turto vertę". Pasak jos, valstybės turto dydis turėtų būti žymiai didesnis, nei pateikta ataskaitoje.
"VL Vakaro žinios"
