viktoras švedas

Viešųjų pirkimų įstatymą pažeidusi Generalinė prokuratūra per 40 dienų atsakomybėn turės patraukti pažeidimus padariusius asmenis. Tokį įpareigojimą generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui davė valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas. Komisija, turėsianti atlikti tarnybinį patikrinimą, jau sudaryta. Jai vadovaus generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis.

Valstybės kontrolė pagaliau garsiai ištarė tai, kas iki šiol buvo laikoma vieša paslaptimi: Lietuvos darbo biržoje veikia apsukriai sukurta lėšų švaistymo sistema. Valstybės kontrolė trenkė garsiai, be jokių skrupulų – Lietuvos darbo birža 2008 m. įvairioms programoms išleido 393 mln. Lt biudžeto lėšų.

Konstitucinis Teismas (KT) pradėjo iš esmės nagrinėti „Leo LT“ bylą – ar Atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Abejojama, ar valstybė užtikrino monopolijų kontrolę ir konkurencijos laisvę, taip pat klausimų kelia ir pati įstatymo priėmimo procedūra. Kol kas viešame teismo posėdyje buvo klausomasi pareiškėjo atstovų – Raimondo Šukio, Juliaus Veselkos ir suinteresuoto asmens atstovės Birutės Vėsaitės kalbų.

Gintautas Kėvišas, Nacionalinio operos ir baleto teatro (NOBT) direktorius, teisėsaugos akiratyje dėl švaistymosi valstybiniais milijonais atsiduria ne pirmą kartą. Prieš šešerius metus Valstybės kontrolė nustatė, kad G. Kėvišui būnant Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktoriumi buvo ne tik neskaidriai organizuojami koncertai, bet ir švaistomasi autoriniais honorarais. Tačiau tąkart direktoriui pavyko iš balos išlipti sausam.

Konstitucinis Teismas (KT) savaitei atidėjo bylos dėl nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ įsteigimo teisėtumo nagrinėjimą. Ji bus nagrinėjama sausio 27 dieną. KT pranešė, jog penktadienį apklausus specialistus paaiškėjo naujos aplinkybės, dėl kurių būtina apklausti kitus specialistus, taip pat gauta naujų dokumentų. Byla dėl „Leo LT“ įsteigimo teisėtumo KT turėjo būti pradėta nagrinėjama antradienį.

Nors vienam bedarbiui mokyti ir įdarbinti skiriamų lėšų suma kasmet auga, o žmonių įdarbinama vis mažiau, pastebi Valstybės kontrolė. Auditorių teigimu, Lietuvoje per visą nepriklausomybės laikotarpį didžiausias nedarbas buvo 2001-aisiais. Tuomet jis siekė daugiau kaip 11 proc. Dėl žemo atlyginimo žmonėms išvažiuojant į užsienį, Lietuvoje atsirado daug laisvų darbo vietų, todėl nedarbas vis mažėjo. Dar pernai Vilniuje ir Šiauliuose laisvų darbo vietų buvo daugiau negu darbo ieškančių asmenų.

Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei patvirtinti ilgalaikį finansavimo planą, pagal kurį būtų įgyvendinama pensijų sistemos reforma. Jam būtų numatyti finansavimo šaltiniai ir kitos finansavimą užtikrinančios priemonės. Valstybės kontrolė įvertino pensijų sistemos reformos eigą 2004-2007 m. Šia reforma siekiama, kad sulaukę pensinio amžiaus žmonės gautų didesnes pajamas negu iki šiol.

Policijos departamentui pavaldžiose įstaigose biudžeto lėšos praėjusiais metais buvo naudojamos ne pagal paskirtį, o viename policijos komisariate (PK) turto apskaita netvarkoma net 10 metų. Tai nustatė finansinį auditą atlikusi Valstybės kontrolė, antradienį (06.24) pranešė Policijos departamentas. Valstybės kontrolė konstatavo, kad Širvintų rajono PK finansinė apskaita nebuvo tvarkoma nuo 1993 metų.

Lietuvos kariuomenėje stinga finansinės ir ūkinės drausmės, nustatė Valstybės kontrolė. Valstybės kontrolė atliko finansinį auditą Krašto apsaugos ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose, kurio metu patikrino 2002 metų finansines ataskaitas. Pasak Valstybės kontrolės pranešimo spaudai, ministerija 2002 metais iš valstybės biudžeto gavo daugiau nei 634 mln. litų. Didžiausia išlaidų dalis - 41,6 proc. - buvo skirta 14 809 darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms.