Norintiems greitai susidaryti nuomonę apie kairiųjų ir dešiniųjų ideologiją pakanka poros žodžių. Užtenka įsiklausyti į smagų žodžių žaismą anglų kalboje: right – „dešinė“, taip pat – „teisinga“, left – kairė – tai, kas lieka. O jei dar prisiminsime rusų levo (mūsų jaunimo žargone „lievas“ – „prastas, niekam tikęs“), iš karto taps aišku, kam priklauso tiesos monopolis.

Lietuviams tokiai pat nuomonei susidaryti nereikia net lingvistinių vingrybių. Kairė – niūri praeitis, kolūkiai, tuščios parduotuvių lentynos, padebesiais skrajojantys prancūzų intelektualai, pakvaišusios švedės feministės, fu... O dešinė – vertybės, laisvė, iniciatyva, ekonominis augimas – right. Tik ar nepražiūrime svarbių tiesų, žvelgdami į priešingus politinio spektro kraštus pagal šį šabloną?

Marius Kundrotas savo straipsnyje „Libertarizmas – Trojos arklys dešiniesiems?“ (http://www.omni.lt/?i$9359_70693$z_367520) išvardijo visą kairiųjų nuodėmių sąrašą: tai ir parama homoseksualams, ir korupcijos skandalai Lietuvoje, ir jaunimo demoralizavimas, ir tvirtai į sovietinę praeitį įmestas inkaras, ir Lietuvos vyriausybių trapumas, ir radikalus, rėkiantis švedų feminizmas. Bet čia reikėtų pabrėžti vieną būdingą klaidą. Visi pripažįsta, kad dešiniosios ideologinės srovės – konservatoriai, krikščionys demokratai, liberalai ir galiausiai vienokios ar kitokios pakraipos nacionalistai – sukurtos ant skirtingų idėjinių pamatų. Į abstrakčią sąvoką „dešinė“ jas paprastai vienija tik ekonominė politika, kuri pastaraisiais dešimtmečiais linkusi vis labiau susivienodinti visuose ideologinio spektro kraštuose. Tuo tarpu į kairiuosius įprasta žiūrėti kaip į vientisą bloką. Ir sovietiniai socialistai, kurie, skelbdami karą kapitalizmui, patys pavertė gigantišką valstybę vienu stambiu kapitalistu, ir anarchistai, įsivaizduojantys, kad valstybė bus apskritai nereikalinga, jei, kaip girdėjau iš vieno šios ideologinės krypties atstovo, „žmonės vieną dieną nuspręs visi būti vienas kitam truputį geresni“, laikomi tapačiais. Ant vieno kurpalio tempiami pragmatiški „senosios“ Europos socialdemokratai ir radikalios feministės, kurioms nerūpi, kaip skirstyti žemės ūkio subsidijas bei didinti mokesčius, svarbu tik priversti valstybę prisiimti atsakomybę už problemas, tradiciškai priskiriamas privataus gyvenimo sričiai.

REKLAMA

Su keliomis švedžių Feministinės iniciatyvos narėmis man teko asmeniškai pabendrauti. Tikėjausi, kad sutiksiu maištingų studenčių grupelę, bet susipažinau ir su aktyviomis pensininkėmis. Užauginusios vaikus ir baigusios karjerą jos nusprendė skirti laiko tam, ką seniai norėjo daryti, – pakeliauti po pasaulį, įstoti į universitetą studijuoti įdomios, bet darbo rinkoje nebūtinai paklausios specialybės, galiausiai bėgioti po gatves su šūsnimis lankstinukų ir rengti minios dėmesį atkreipiančius performansus, skatinančius susimąstyti apie moterį, šeimą ir politiką šiandieniniame pasaulyje.


Rašyti komentarą...
a
alex
2010-02-21 15:28:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuvoje ne kairė ar dešinė svarbiausia, o vertybės ir priklausomybė nuo tų kas dudoa pinigų rinkimams ir ko prašo paskui laimėjusių politikų
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų