Pasak Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinikos gydytojos gastroenterologės Zinaidos Skirmantės Ivašauskienės, XIX amžiuje cirozės priežastimi buvo laikomas alkoholis. Daugiau apie ligą sužinota XX amžiaus antrojoje pusėje, pradėjus daryti kepenų biopsijas, morfologiškai tirti bioptatus bei atliekant daugybę įvairių instrumentinių, biocheminių tyrimų kepenų funkcijai ir ypač imuninės sistemos pakitimams nustatyti.
Šiandien kepenų cirozė, anot gydytojos gastroenterologės, suprantama kaip pakitusi, suardyta kepenų skiltelių ir kraujagyslių struktūra, jungiamojo audinio išvešėjimas, regeneracinių mazgų - ląstelių krūvelių, nebeturinčių kepenų skiltelėms būdingo ryšio su kraujagyslėmis ir tulžies latakėliais, - atsiradimas. Dėl šių pokyčių kepenų ląstelės neatsistato. Apibendrinant galima pasakyti, kad kepenų cirozė yra vėlyvas įvairių kepenų ligų rezultatas, lėtinių kepenų ląstelių pažeidimų pasekmė.
Šią ligą sukeliančios priežastys, pasak gydytojos Z. S. Ivašauskienės, labai įvairios. Dažniau suserga piktnaudžiaujantieji alkoholiu, persirgę B, C, D virusų sukeltu kepenų uždegimu. Rečiau ligą sukelia autoimuninė kilmė, medikamentai, toksinės medžiagos, širdies nepakankamumas, kepenų venų trombozė, genetinės ir tropinės ligos, parazitai. Retkarčiais kepenų cirozės gali išsivystyti dėl pseudocirozės, sergant cukralige, nutukimu.
Specifinių, būdingų tik šiai ligai, požymių nėra. Ligos vaizdą (kliniką) dažniausiai nulemia ligą sukėlusi priežastis ir dviejų pagrindinių komplikacijų - padidėjusio slėgio kepenų vartų venoje ir pačių kepenų ląstelių funkcijos nepakankamumo - požymiai. Kepenys padidėja, sukietėja, paviršius pasidaro gruoblėtas, kraštai - aštrūs, kartais skausmingi. Vėlesnėje stadijoje kepenys sumažėja. Padidėja blužnis, atsiranda ascitas (pradeda kauptis skystis pilvo ertmėje), susiformuoja stemplės, skrandžio, išangės venų mazgai, kurie gali kraujuoti.
Pakinta ligonio nuotaika (jis būna prislėgtas, apatiškas), gali sutrikti tuštinimasis, atsirasti pilvo pūtimas, gelta ar kūno niežulys. Vyrams sumažėja ar visai išnyksta potencija, moterims - menstruacijos, nyksta kūno plaukuotumas.
Dėl alkoholio vartojimo galima "baltoji karštligė" (delyrinis sindromas), asmenybė degraduoja, nyksta galūnių raumenys, savaime lūžta kaulai, susergama kasos uždegimu.
Ligos prognozė, pasak gydytojos gastroenterologės, priklauso nuo kepenų cirozę sukėlusios priežasties, ligos trukmės, stadijos, komplikacijų ir gydymo galimybių.
Gydant labai svarbu:
1. Absoliuti abstinencija.
2. Nutraukti visus kepenims potencialiai kenksmingus vaistus ir toksines medžiagas.
3. Mityba.
Būtent mityba ir maitinimosi įpročiai yra labai svarbus faktorius prognozuojant kepenų cirozės ir kitų ligų eigą bei skiriant gydymą. Nepakankama mityba, pasak gydytojos, konstatuojama maždaug 20 procentų pacientų, sergančių kompensuota kepenų ciroze, ir apie 60 procentų ligonių, turinčių žymų kepenų funkcijos nepakankamumą.
Baltymų ir energijos nepakankamumo laipsnis bei paplitimas nesiejamas su kepenų ligą sukėlusia priežastimi!
Kaip sureguliuoti mitybą? Pasak gydytojos Z. S. Ivašauskienės, ligoniui skiriama individualiai parinkta dieta (kad būtų pakankamas visų reikalingų maistinių medžiagų kiekis) bei priemonės, gerinančios maistinių medžiagų įsisavinimą, nustatomas maitinimosi režimas (4-7 kartai per dieną), skiriami maisto priedai (pvz., amino rūgštys) ir kitos specialios maistinės medžiagos, vitaminai, mikroelementai, koreguojama dietos sudėtis.
Gydymą medikamentais ir specialiosiomis priemonėmis (esant komplikacijoms) skiria bei kepenų transplantavimo galimybes nustato gydytojas.
Jei turite panašių nusiskundimų, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Kauno medicinos universiteto klinikų konsultacinėje poliklinikoje šiais klausimais konsultuoja gydytojas gastroenterologas. Jei pageidaujate kreiptis į gydytoją Z. S. Ivašauskienę, teiraukitės mobiliuoju telefonu (8*285) 7 83 42.
