Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Pasvalio rajono apylinkės prokuratūroje tiriama baudžiamoji byla, pagal kurią Dagių kaime gyvenusio Egidijaus Berdešiaus (29 m.) bene prieš pusmetį suburta gauja kaltinama įvykdžiusi gausybę sunkių nusikaltimų: vogusi, plėšusi, žudžiusi. Ne tik Pasvalio rajone - ir gretimuose Biržų, Pakruojo bei Kupiškio rajonuose, o kai kurių šaltinių duomenimis - ir kaimyninės Latvijos teritorijoje, Bauskės rajone.
Grįžęs iš kalėjimo subūrė gaują
Vietos gyventojų žodžiais, šią nusikaltėlių gaują subūrė pernai pavasarį iš kalėjimo grįžęs Egidijus Berdešius. Pravieniškių sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje vyriškis atliko bausmę už vagystę ir grupinį išžaginimą. Septynerius metus Egidijus atsėdėjo "nuo skambučio iki skambučio", nes, kai kurių šaltinių pateiktais duomenimis, "zonoje" elgėsi taip, kad anksčiau išeiti į laisvę neturėjo jokių šansų.
Pirmosiomis gyvenimo tėvų namuose Dagių kaime dienomis Egidijus Berdešius, rodos, bandė atsisveikinti su dėmėta praeitimi, ieškojosi darbo. Sekėsi nekaip, tad, kaip galima numanyti, vyriškis nusprendė kur kas lengvesniu keliu pelnytis duonos ir, žinoma, prasimanyti pinigų pramogoms: su draugais ir draugų draugais pradėjo vagiliauti. Pasisekus vienai vagystei, kompanija bemat nusižiūrėdavo kitą objektą. Apetitas greitai augo... Beje, Egidijus įsitaisė panelę, vienos Pasvalio rajono mokyklos mokytoją, tačiau vargu ar toji jo draugė galėjo turėti nors kokios įtakos nusikalstamiems Egidijaus pomėgiams. Sako, kad nedaug uždirbanti pedagogė nusispjovė į visas apkalbas ir mielai priiminėdavo iš Egidijaus auksines dovanėles, nors ir už vogtus pinigus nupirktas ar pagrobtas iš pasiturinčių žmonių...
Taigi Egidijus Berdešius greitai apie save subūrė vienminčių ratą. Jo kompanijoje atsidūrė buvęs kalėjimo kameros kaimynas, nuo Anykščių kilęs ir jau kelerius metus Dagių kaime su sugyventine Rasa Pyragiene gyvenantis Paulius Maksimenka (25 m.), Kiemėnuose žmonas susiradę ir dailius dviaukščius pasistačiusių uošvių priimti gyventi broliai Žydrūnas Šarkiūnas (25 m.) ir Aidas Taurinis (20 m.), taip pat Šakarnių kaimo gyventojas, Biržų melioracijos mokyklos moksleivis Romualdas Jasikėnas (20 m.). Visi jie, išskyrus Žydrūną, anksčiau jau buvo turėję reikalų policijoje, teisti už vagystes ar chuliganizmą. Kai kurie iš šios nemažos kompanijos buvo gavę lygtines bausmes ir net nespėję išlaukti teistumo pabaigos, kiti - jau patyrę "tiuremščikai", žinantys, kaip ir ką kalbėti, kad pavyktų išvengti apkaltos.
Po vagystės - žmogžudystė
Viena iš pirmųjų gaujos vagysčių - Dagių dvaro apiplėšimas. Vieni organizavo, kiti vogė, treti pardavinėjo grobį. Už parduotus vogtus daiktus gauto pelno "liūto dalis" atiteko Egidijui Berdešiui - kitiems bendrininkams liko "trupiniai". Tačiau ir "trupiniai" kompanionus paskatino tolimesniems "žygiams".
Pernai, rugsėjo viduryje, apie dešimtą valandą vakaro, prie Kazimiero Karoblio (67 m.) sodybos priartėjo lengvasis automobilis neįjungtomis šviesomis. Iš jo išlipo, atrodo, keturiese. Sulaukę momento, kai lauko virtuvėlėje išsimaudęs, rytojaus dieną į turgų vykti (ten pardavinėdavo medų) susiruošęs senukas ėjo į trobą, plėšikai jį užpuolė tiesiog sodybos kieme. Vienas kažkokiu kuolu daužė senukui per galvą, kitas vaikė šeimininką bandžiusius apginti palaidus šunis, dar du stovėjo atokiau ir saugojo, kad į sodybą neatvažiuotų ne per toliausiai gyvenantis Kazimiero sūnėnas. Žiauriai sumušę Kazimierą Karoblį, plėšikai suvirto į trobą ir paskubomis išvertė kambarius. Maždaug tūkstantį litų surado, tačiau ne visus senuko turėtuosius... Virtuvės stalčiuje liko antra tiek.
Kai Kazimierą daužė, lauko virtuvėlėje prausėsi keleriais metais vyresnė jo sesuo Salomėja. Pagyvenusi moterėlė lyg nuklausė, kad kieme triukšmaujama, tačiau nekreipė į tai dėmesio. Paprasčiausiai nepamanė apie baisiausią... O kai grįžo į trobą, begal išsigando. Kazimiero nėra! Išlėkė, jį šaukdama, lauk ir rado sukniubusį. K. Karoblį ilgai slaugė Panevėžio ligoninės neurochirurgai, atliko sudėtingą galvos operaciją, tačiau sužalotas senukas po vienuolikos dienų pasimirė. Persigandusi Kazimiero sesuo tą pačią dieną susirinko reikalingiausius daiktus ir, užrakinusi gražiai išpuoselėto vienkiemio duris, rado prieglobstį pas gimines. Moteris iki šiol bijo viena į savo tėvų sodybą užsukti... Gal ji lengviau atsikvėps išgirdusi, kad brolio žudikai jau sulaikyti?
Išpuolių metu naudodavo ir šaunamąjį ginklą
Gauja įsisiautėjo taip, kad "išgarsėjo" ne tik Pasvalio, bet ir kaimyninių rajonų apylinkėse. Kaip pamažu aiškėja, vienas po kito buvo užpuldinėjami, apvagiami ar apiplėšiami senyvo amžiaus, atokesnėse sodybėlėse gyvenantys žmonės. Jie nujautė, kieno tai darbas, tačiau bijodami susidorojimo tylėjo. Kita vertus, ne kažin kokius pinigus pas varganai gyvenančius kaimiečius berasi - ilgainiui gauja persiorientavo į privačių parduotuvėlių plėšimus. Nutaikę progą, kai jose nelikdavo pirkėjų, keli gaujos nariai įsibraudavo vidun ir, išsitraukę ginklą, pagrobdavo kasoje tuo laiku gulėjusius banknotus.
Vienas iš plačiai nuskambėjusių E. Berdešiaus gaujos įvykdytų panašaus pobūdžio plėšimų - Pasvalio rajono Saločių miestelyje veikusios J. Bulkausko parduotuvės apiplėšimas. Yra duomenų, kad šį nusikaltimą įvykdė pats gaujos vadeiva Egidijus Berdešius ir jo bendras Paulius Maksimenka. Grobis buvo pusėtinas - apie 1 200 litų. Tūkstantį, sako, pasiėmė Berdešius, likusius gavo Maksimenka. Iš tos laimės pastarasis, kaip dabar kalbama Dagiuose, prisigėrė, pakeliui į namus užmigo ir net nepajuto, kaip kažkas pusę grobio iš kišenės iškraustė... "Kad iš vogimo būtų buvusi bent kokia nauda", - po to, sako, spjaudėsi Pauliaus sugyventinė, pykdama ir dėl to, kad didžioji grobio dalis atiteko Egiui (taip aplinkiniai vadina Egidijų Berdešių). Ko, girdi, šitam neturtėti, kai kvaileliai turtus suneša... O Egidijus, jei tai tiesa, pasilikdavo sau irgi ne kažin kiek - daug pinigų, remdamasis nerašytais "zonos" įstatymais, išsiųsdavo kalėjime bausmes atlikinėjusiems draugams...
Kalbama, jog Egidijaus Berdešiaus gauja ilgainiui ėmė silpti, nes kai kuriems jos nariams pabodo "uždarbiauti" Egiui ir jo likimo draugams. Be to, ėmė kankinti nuojautos, kad greitai juodi gaujos darbeliai išplauks į paviršių. Egidijus ėmėsi šantažo ir grasinimų - mėginantiesiems šiauštis mįslingai primindavo, kad šie turį žmonas ir mažų vaikų, kurių gali staiga netekti... O kai miškų urėdijoje sargavusiam vienam iš gaujos narių pro ausį iš niekur nieko prašvilpė kulka, o pakeliui į namus išdužo automobilio lango stiklas, apie "maištą" nustojo galvoti ir likusieji...
Gaujos lyderis veikė kitų rankomis?
Egidijų Berdešių ir jo gaujos narius pažinoję žmonės tvirtino maną, kad gudrus plėšikas pasinaudojo jaunesnių už save gaujos narių žioplumu ir veikė jų rankomis.
- Kodėl Egidijus nevažiuodavo vogti savo automobiliu - vis išprašydavo, kad vairuotų kiti, - verkdama svarstė vieno iš gaujos narių uošvė. - Būdavo, net naktį atvažiuoja, tiesiog iš lovos žentą išverčia! Tai ten jį reikia pavėžėti, tai ten... Gaila, nežinojau, kur žentą velnias nešiodavo - būčiau tą parazitą savo rankom nudėjusi! Gal nebūtų daug metų davę? Užtat žentas dabar vaikščiotų laisvėje...
Suimtojo Žydrūno Šarkiūno artimieji irgi tvirtino panašiai. Žentas, girdi, buvo gana neblogas, šeštus metus gyveno su dukra Lina, gerai sutarė, mylėjo vaikus. Niekas net neįtarė, kad namuose nuo pernai vasaros dažnai ėmęs lankytis Egidijus Berdešius gali privirti tiek košės. Egidijus pasirodė irgi esąs geros širdies, visada elgėsi mandagiai, kultūringai. Tačiau kai prieš sulaikymą Žydrūnas ėmė bijoti vienas eiti į darbą (kartu nakčiai tempdavosi ir žmoną!), kai pradėjo lyg nuo kažko slapstytis, o tai neigė, namiškiams kilo visokių minčių. Kai nieko per daug neaiškinusi policija Žydrūną išsivežė į komisariatą, jo draugas Egidijus Berdešius tą pačią dieną atlėkė gal tris kartus ir vis kartojo nesuvokiąs, dėl ko taip atsitikę, nežinąs, ką Žydrūnas prisidirbęs.
Kiemėnų kaime, pas būsimą žmoną Astą, nuo praėjusių metų vidurio apsigyvenęs Žydrūno Šarkiūno brolis Aidas Taurinis pastaruoju metu irgi vengdavo Egidijaus Berdešiaus draugystės, tačiau tas buvo lipte prilipęs. Būdavo, Aidas pasisako su Egidijumi ir kitais draugais važiuojąs žvejoti. Ir visada parveždavo žuvies! Kaip vėliau paaiškėjo, vyrai tvenkinyje užmesdavo tinklą, o patys - plėšikauti!
Kartą Aidas paprašė, kad uošvė atvykusiam Egidijui sumeluotų, neva jo (Aido) nėra namuose. Dar kitą sykį - kad jis girtutėlis miegąs. Niekam tada ir į galvą neatėjo, kad šių vyrų kompanija įbridusi į tokį purvą...
O kai gaujos veikla pagaliau ėmė domėtis policija, kai kurių šaltinių duomenimis, E. Berdešius įsakė sėbrams nužudyti vieną neva per daug policijai išplepėjusį gaujos narį.
Kūnas nerastas iki šiol
- Nežinau, kur kreiptis, iš kur tikėtis pagalvos, - "Akistatos" korespondentei balsu raudojo Šakarnių kaime gyvenanti Regina Jasikėnienė. - Nuo sūnaus dingimo jau praėjo du mėnesiai, o policininkai nesugeba iškvosti, kur paslėptas jo kūnas! Taigi vargšelis visai suirs, nebepažinsime sūnelio!
Begalinio sielvarto palaužta moteris sakė buvusi ir pas ekstrasensus, ir prokuratūroje - nieko nepešusi. Ekstrasensas, girdi, kažką neaiškaus numykęs, o prokurorai atsisakę informuoti, kuriose vietose ieškomi nužudyto sūnaus palaikai.
Nesulaukdami pareigūnų pagalbos, Jasikėnai patys pradėjo dingusio sūnaus paiešką. Išnaršė aplinkines vietoves, kur, jų turimomis žiniomis, sūnus buvo pastebėtas vėliausiai, tačiau kol kas - be rezultatų. Nežinia tokia skaudi, jog Reginą Jasikėnienę kartais ima kamuoti pačios juodžiausios mintys... Nuo lemtingo žingsnio paskutinę akimirką atstumia baimė - kaip be motinos gyvens dar keturi šeimoje augantys mažamečiai vaikai...
Romualdas Jasikėnas (20 m.), kaip minėta straipsnio pradžioje, buvo vienas iš Egidijaus Berdešiaus kompanionų. Praėjusių metų lapkričio 10 dieną Romualdas, pasak jo motinos, gavo šaukimą į policiją. Tėvams nieko neaiškinęs išvyko, tačiau popiet grįžo. Motina atkreipė dėmesį, kad sūnus pasikeitė visus drabužius ir susiruošė kažkur važiuoti. Susinervinusi Regina Jasikėnienė atėmė automobilio raktelius. Tačiau Romualdo tai nesulaikė - tarstelėjęs, kad motina jo ilgai nepamatysianti, iškulniavo pėstute. Tai buvo paskutiniai sūnaus ištarti žodžiai... Netrukus atvažiavo vienas Romualdo draugas ir motinai pranešė, kad jos sūnus pasislėpęs nuo tardymo.
Regina Jasikėnienė vėliau sužinojo, kad jos vyriausiasis slapstėsi kažkur Pabiržėje, pas draugus. Kartą jis dar paskambino į namus. Daugiau - jokios žinios, jokių pėdsakų. Draugai pranešė, neva Romualdas pabėgęs į Latviją, tačiau, motinos įsitikinimu, taip ilgai sūnus negalėtų ištylėti - seniai būtų davęs žinią, kad namiškiai nesisielotų.
Dar kiek lukterėję Jasikėnai dėl dingusio sūnaus kreipėsi į policiją. Kurį laiką negavo jokios informacijos. O vos prieš keletą dienų sužinojo, kad sūnų kiti gaujos nariai, kerštaudami už tam tikros slaptos informacijos atskleidimą policijai, nužudė! Nušovė ir pakasė, o kiek vėliau, siekdami sumėtyti pėdas, negyvėlio palaikus pervežė į kitą rajoną ir įmetė į upę! Kol nerastas Romualdo Jasikėno kūnas, pareigūnai atsisako šią informaciją patvirtinti, tačiau Jasikėnai jau neabejoja, kad sūnaus gyvo nepamatys.
Beje, Jasikėnus labai nustebino tai, kad jų sūnaus turėtas mobilusis telefonas po kurio laiko atsidūrė Astos, Žydrūno brolio Aido Taurinio žmonos, rankose...
Sugadinti keliolikos šeimų gyvenimai
Nekalbant jau apie E. Berdešiaus gaujos apiplėštus žmones, banditai sugriovė ir savo šeimų bei artimųjų gyvenimą. Tie patys žmonės smerkė ir saviškius - kam esą šie su banditu prasidėję...
- Nors Paulius ir įvykdė baisius nusikaltimus, vis tiek Rasa jo lauks grįžtančio iš kalėjimo, - ir pyko, ir gynė dukters sugyventinį Paulių Maksimenką Stefanija Blaževičiūtė. - Va, jųdviejų dukrelė auga, Aušrytei dar tik metukai ir trys mėnesiai... O kur Rasa geresnį ras - šiais laikais turbūt visi kalėjime sėdėję...
Pasak Žydrūno Šarkiūno žmonos Linos, nors ir sugadino vyras sau ir kitiems gyvenimą, jo neatstumsianti... Lina suimtą vyrą ne kartą aplankė, nuvežė maisto, vaistų. Baiminasi, kad jis ištvertų, kad nenusižudytų - labai nervingas, girdi, buvęs dar iki sulaikymo, o dabar - išvis...
Ketverių metukų sūnelis Tomukas ir dvejų metukų dukrytė Žydrūnė dar nesuvokia, kodėl mamytė nuolat vaikšto užverktomis akimis. Tačiau kada nors vaikams nori nenori teks viską paaiškinti.
Ne lengviau ir jaunamartei Astai Taurinienei, teisėtu vyru pasidžiaugusiai vos dešimtį dienų (pernai, gruodžio pirmąją, pora atšventė vestuves, o gruodžio 10-ąją Aidą suėmė). Asta puikiai supranta, kad trečiąkart į teisiamųjų suolą sėsiančio Aido (anksčiau jį teisė už muštynes ir vagystę) laukia ilgi nelaisvės metai, tačiau pasiryžusi juos išlaukti. Moteris po širdimi jau nešioja kūdikį, todėl tikisi, kad jam gimus bus lengviau kęsti priverstinį išsiskyrimą.
Sunku ir gaujos lyderio Egidijaus Berdešiaus tėvams, broliams, seseriai. Egidijaus motina Bronė Berdešienė kategoriškai atsisakė bendrauti su žurnaliste. Tačiau po kelių sekundžių pridūrė, kad jos sūnus buvo labai geras, paslaugus, daug padėdavo ūkio darbuose. Va, girdi, darbo nerado, pinigų neturėjo iš kur paimti - ir susiviliojo vagystėmis. Motina sakė netikinti, kad sūnus galėjęs žudyti.
Kiti du Berdešių vaikai - kaip vaikai, o štai Egidijus siaubą kėlė ne tik Dagių kaimo gyventojams. Šie jo vengė net sutikti - bijojo užsitraukti Egio nemalonę. Korespondentei žmonės atvirai tvirtino bijantys apie Egidijų ką nors pasakoti - iš jo, girdi, galima tikėtis paties baisiausio. Tačiau visi pakalbintieji džiūgavo, kad pagaliau apylinkės ir rajono siaubą suėmė.
Nukentėjo niekuo dėtas vyras
Kai E. Berdešiaus gauja dar nebuvo susemta ir prakalbinta, dėl praėjusių metų viduryje jau Latvijos Respublikoje, Bauskės rajone, įvykdyto plėšimo Pasvalio policijos pareigūnai įtarė Dagiuose gyvenantį Augenijų Langą (29 m.). Šį vyrą latvių kriminalistai apgaule (apsimetę kelio į Bauskę ieškančiais latviais) išsiviliojo iš kiemo! Nusivežę į Bauskę, primušė, nes jis neigė apiplėšęs turtingą latvių šeimą. Du mėnesius Eugenijus, pasak jo žmonos Ingos, praleido Rygos tardymo izoliatoriuje, kentė ir pareigūnų, ir kitų kalinių smurtą (grįžo, girdi, žirklėmis sukarpytais smakru ir petimi!), kol, taip ir nesuradę jokių kaltės įrodymų, paleido namo. Tie du laukimo mėnesiai tris mažamečius vaikelius (mažiausiasis, Mantukas, tada buvo ką tik gimęs) auginančiai Ingai tęsėsi tarsi dešimtmetis. Dar pikčiau, kad vyrą buvo uždarę be jokio reikalo! Mat jau pamažu aiškėja, kad ir šį, ir kai kuriuos kitus Latvijos pasienyje užregistruotus plėšimus galėjo įvykdyti toji pati E. Berdešiaus gauja!
