Kitąmet Seimo rinkimuose dominuos kairysis sparnas, liberalus centras ir konservatyvi dešinė, tačiau vargu ar kuri nors partija iškovos teisę viena sudaryti Vyriausybę, teigia Vilniaus banko analitikai.
"Lems rinkėjų pasitikėjimo mandatą gavusių partijų gebėjimas susitarti su potencialiais partneriais ir patraukti į savo pusę tvirtų ideologinių nuostatų neturinčias, todėl nuolat migruojančias grupuotes", - rašoma trečiadienį paskelbtoje Vilniaus banko parengtoje ketvirtinėje "Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje".Kaip vieną iš požymių, bylojančių, jog pastaraisiais mėnesiais partijos ruošiasi 2004-ųjų rudenį planuojamiems Seimo rinkimams, Vilniaus banko analitikai nurodė Artūro Paulausko vadovaujamos Naujosios sąjungos (socialliberalų) "akibrokštą" valdančiosios daugumos partnerei Socialdemokratų partijai (LSDP) - socialliberalų parodytą paramą liberalcentristų lyderiui Artūrui Zuokui, kuris vasarą buvo išrinktas Vilniaus meru antrajai kadencijai.
"Seimo rinkimams artėjant, socialliberalams teko rinktis - vegetuoti socialdemokratų šešėlyje ir veikiausiai triuškinamai pralaimėti būsimus rinkimus ar pademonstruoti savo savarankiškumą ir išsikovoti visuomenėje vieną kitą populiarumo balą", - rašo analitikai.
Anot apžvalgos, socialliberalams neturint "tvirtų ideologinių principų", nederėtų atmesti ir šios partijos šliejimosi prie Liberalų ir centro sąjungos galimybės. Priešingu atveju Naujajai sąjungai gresia nesurinkti privalomų 5 proc. rinkėjų balsų proporcinėje rinkimų dalyje ir nepatekti į Seimą.
Banko analitikai atkreipia dėmesį ir į konservatyviosios Tėvynės sąjungos pastangas ieškoti "savojo identiteto politinio spektro dešinėje". Nurodomi kai kurie Tėvynės sąjungos sprendimai, paryškinantys partijos "konservatoriškąją prigimtį". Kaip atsvarą stiprėjančiai liberalcentristų ir jų lyderio A.Zuoko įtakai, analitikai pastebi konservatorių pastangas "sulydyti" neįtakingas dešiniąsias partijas. Minimi Tėvynės sąjungos susitarimai bendradarbiauti rinkimuose su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga ir Lietuvos dešiniųjų sąjunga.
Rolando Pakso, prieš jam tampant prezidentu, įsteigtą Liberalų demokratų partiją (LDP) analitikai vadina Lietuvos politikos "juoduoju arkliuku".
"Kol kas daugiau dėmesio susilaukia ne tiek pati partija, kiek jos emisarai Prezidentūroje. LDP traktuojama kaip "R.Pakso" partija, todėl jos populiarumas iš esmės priklauso nuo šalies prezidento asmeninio reitingo", - teigia banko analitikai. Kartu jie pastebi, kad iki šiol liberaldemokratai "labiausiai užsirekomendavo žūtbūtiniu siekiu sutrukdyti A.Zuokui tapti Vilniaus meru". Kaip žinoma, šios LDP pastangos buvo nesėkmingos.
Vilniaus banko apžvalgoje pastebima, jog kol kas neaišku, ar valdančiąją LSDP į naujus rinkimus ves jos lyderis premjeras Algirdas Brazauskas.
Analitikų nuomone, LSDP "nededa jokių pastangų ugdyti savo naują lyderį". Anot apžvalgos, LSDP kandidatu į prezidentus iškeltas Vytenis Andriukaitis buvo pasmerktas patirti nesėkmę, todėl vargu ar jo iškėlimas laikytinas būsimo vadovo paieška.
Iš A.Brazausko veiksmų matyti, kad "jis aiškiai neabejingas asmeniniams reitingams, tuo tarpu nueinantis nuo arenos politikas skirtų tam kur kas mažiau dėmesio", taigi, analitikų teigimu, "galimas dalykas, kad A.Brazauskas vis dėlto ves LSDP į 2004 m. parlamento rinkimus".
Anot apžvalgos, pastarąjį dešimtmetį A.Brazauskas nugalėjo beveik visose rinkimų batalijose, kuriose dalyvavo pats arba su partija.
"Rinkėjams imponuoja jo pažiūrų pastovumas (kiek jos yra socialdemokratiškos - kita tema), kuo negali pasigirti absoliuti dauguma kitų Lietuvos politikų. A.Brazausko naudai byloja ir faktas, kad jam esant premjeru buvo garantuotas vyriausybės ilgaamžiškumas ir veiklos tęstinumas", - rašoma Vilniaus banko "Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje".
