Petras IVANAUSKAS
Pirmadienį Vilniaus apygardos teismui nepavyko pradėti nagrinėti vienos didžiausių pastarųjų metų baudžiamosios bylos. Prieš teismą stojo 13 asmenų, tarp jų - Kauno, Šiaulių nusikalstamo pasaulio atstovai, Saulius Skėrys (52 m., vadinamas Šiaulių Zamolskiu, nes puikiai moka simuliuoti psichines ligas), Viktoras Mula (56 m.), Markas Kardišauskas (29 m.), Šarūnas Juodžbalys (37 m.), Audrius Skėrys (28 m.), Jonas Bielskis (60 m.), Arikas Pastuškovas, prieštaringos reputacijos verslininkas Gediminas Jacka, ir kiti.
Bylos nagrinėti nepavyko todėl, kad į posėdį pirmadienį neatvyko net penki advokatai. Juos teisiamiesiems turėjo skirti valstybė, bet paaiškėjo, kad Teisingumo ministerija neturi lėšų jų darbui apmokėti. Tad kitas teismo posėdis vyks vasarį. Manoma, kad kitais metais lėšų atsiras ir advokatai bus paskirti.
Teismas pirmadienį išklausė Gedimino Jackos prašymą sušvelninti kardomąją priemonę. "Esu neįgalus, norėčiau bent kartą per savaitę aplankyti savo Telšiuose gyvenančią 92 metų motiną, - teisme kalbėjo vienas Palangos Kurhauzo savininkų G. Jacka. Palangiškiui teismas apribojimų nekeitė, tačiau nusprendė leisti verslininkui aplankyti Telšiuose gyvenančią motiną.
Vilniaus apygardos teismui 13 kaltinamųjų byla buvo perduota rugsėjo pradžioje.
Tyrimą atliko Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.
Byloje atskleista 12 nusikalstamos veikos epizodų dėl banditizmo ir kitų itin sunkių nusikaltimų, įvykdytų 1992-2001 metais įvairiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje, Raseiniuose, Telšiuose.
Sunkiausi nusikaltimai - nužudymai - įvykdyti 1993 metais (Telšių verslininkas H. Sasnauskas), 2000 metais (šiaulietė R. Bielskienė ir kaunietis R. Kuzminas). Šie nusikaltimai ilgą laiką buvo neišaiškinti ir tik pareigūnams pavykus prakalbinti vieną iš Kauno nusikalstamo pasaulio lyderių J. Bielskį, daug kas išaiškėjo. Įtariama, kad telšietį verslininką nužudyti užsakė G. Jacka, o pats J. Bielskis gali būti R. Kuzmino nužudymo užsakvas. Šiuos užsakymus galėjo vykdyti šiauliečių suburta gauja.
Manoma, kad kaltinamieji Saulius Skėris ir Viktoras Mula ginkluotą gaują subūrė dar 1992 -aisiais. Ginkluota gauja veikė iki 2000 metų pabaigos.
Kaltinamieji nusikaltimams vykdyti buvo įsigiję policininkų uniformas, labai didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų.
Kartu su banditais teisiamas Gediminas Jacka ir dar kiti septyni kaltinamieji gaujai nepriklausė. Jie kaltinami įvairiais nusikaltimais: nužudymo organizavimu, didelės vertės turto užvaldymu apgaule, savavaldžiavimu, pasikėsinimais padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą dėl nukentėjusiojo asmens tarnybos pareigų vykdymo, neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų, neteisėtu svetimos valstybės sienos perėjimu.
Teismui perduotą baudžiamąją bylą sudaro 105 tomai dokumentų. Manoma, kad jos nagrinėjimas užsitęs visus kitus metus.
Atliekant ikiteisminį tyrimą didžiulėje baudžiamojoje byloje, iš jos buvo išskirtos ir teismui jau perduotos kelios baudžiamosios bylos.
Banditų gaujai vadovavęs kaltinamasis Saulius Skėrys praeityje ne kartą išvengdavo baudžiamosios atsakomybės kaip nepakaltinamas asmuo, tačiau šioje byloje ekspertų psichiatrų buvo pripažintas pakaltinamu.
Už banditizmą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 15 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
