Daiva NORKIENĖ
Po ilgo ir kruopštaus tyrimo pareigūnai atskleidė vieną labiausiai visuomenę jaudinusių paslapčių - buvusio "Mažeikių naftos" vadovo, jo sūnaus bei vairuotojo nužudymą. Neoficialiais duomenimis, nusikaltimo motyvus, aplinkybes bei lavonų užkasimo vietą pareigūnams nurodė vienas iš Panevėžio "Tulpinių" gaujos narių Dainius Skačkauskas (Skačkė). Kas atsitiko, jog praeityje tarp kriminalistų garsėjęs kaip "neperkandamas", gaujoje autoritetą turėjęs vyras nutarė kalbėti?
Gedimino, jo sūnaus Valdo Kiesų bei jų vairuotojo Alfonso Galmino dingimo aplinkybės labai sėkmingai pradėtos tirti iš pat pradžių. Pareigūnai sugebėjo nustatyti ne tik įtariamųjų ratą, bet ir gana tiksliai atspėjo, kur pirmosiomis valandomis ar dienomis galėjo būti laikomi belaisviai. Užvakar Policijos departamento išplatintame pranešime rašoma:
"Užtrukusį Panevėžio "Tulpinių" gaujos įvykdytų nusikaltimų atskleidimą sunkino nusikalstamo pasaulio atstovų žinojimas apie ribotas policijos pareigūnų technines ir materialines galimybes. Policijos pareigūnų manymu, nusikalstamos grupuotės nariai jautėsi esą nebaudžiami ir nesitikėjo, kad jų nusikaltimai bus atskleisti.
Tačiau operatyvine prasme šis rezonansą visuomenėje sukėlęs nusikaltimas buvo atskleistas praėjus 4 mėnesiams nuo jo įvykdymo. Nustatę įtariamų asmenų ratą policijos pareigūnai susidūrė su problema, kuomet, žiniasklaidai paviešinus informaciją apie kai kurių įtariamųjų asmenų paiešką, įtariamieji nuo teisėsaugos pareigūnų sugebėjo pasislėpti.
Kruopščiai suplanuoto ir įvykdyto Gedimino Kiesaus, jo bendrakeleivių pagrobimo bei nužudymo atskleidimas įrodė Lietuvos policiją turint potencialo tirti sudėtingus nusikaltimus. Tačiau apmaudu, kad labai dažnai nepakankamai greitą ir kokybišką nusikaltimų tyrimą lemia nepakankamas policijos finansavimas".
Dabar paaiškėjo ir tai, kad pirmą kartą sulaikius A. Vertelką (Pinčią) pareigūnai jau žinojo apie jo dalyvavimą Kiesų nužudyme, bet kaltinimų neskubėjo pateikti. Vien dėl to, kad neišgąsdintų kitų "tulpinių", kurių dalis jau buvo pasislėpę ir gyveno konspiracijos sąlygomis. Paleidus Pinčią tyrimas buvo tarsi apmiręs, nors iš tikrųjų darbas vyko.
Šių metų pavasarį per Pasvalio rajone, Pušaloto miestelyje, surengtą pasalą buvo sulaikyti du ilgokai ieškoti "tulpiniai", o vienas jų - R. Čeponis - nukautas.
"Skačkei" pavojus negrėsė
Teisėsaugininkus tolydžio pasiekdavo žinios, jog "Tulpinių" lyderiai pamažu atsikrato nusikaltimo vykdytojų, bijodami, jog šie anksčiau ar vėliau prakalbės. Tačiau operatyvinė informacija - tai dar ne nusikaltimo įrodymas. Lavonai nesurasti, liudininkų - nė ženklo. Tikriausiai todėl gaujos "grietinėlė" ramiai gyveno, mylėjo savo "mises" pačias, suko verslą ir negalvojo slėptis. Vilniuje - Virginijus Baltušis bei A. Vertelka, Panevėžyje - Sigitas Raišelis. Šalti kaip belgai šie vyrai išliko net ir tada, kai rudens pradžioje buvo sulaikytas, o vėliau ir suimtas vienas "tulpinių" - Dainius Skačkauskas. Praeityje šis vyras jau buvo sėdėjęs ne už savo vieno kaltes (prisiėmė buvusių gaujos lyderių). "Kietu berniuku" laikytas vyras, žinojęs daugelį gaujos paslapčių, nusikaltėliams atrodė "patikrintas ir patikimas".
Ir štai D. Skačkauskui pateikiami kaltinimai dėl "tulpinio" Sauliaus Bitės nužudymo. Rugsėjo pradžioje Panevėžio rajone, netoli Skaistgirių esančiame miške, iškasamas S. Bitės kūnas. Įrodymų priremtas Skačkė prisipažino prisidėjęs prie velionio nužudymo. Tačiau, "Akistatos" šaltinio duomenimis, D. Skačkausko padėtis anaiptol nebuvo beviltiška. Nors Skačkė įtartas dalyvavęs įvykdant egzekucijas net keliems gaujos nariams, tardomas jis atkakliai "suko" vieną ir tą pačią "plokštelę". Pasak D. Skačkausko, dėl S. Bitės nužudymo jis esąs kaltas tik tiek, kad R. Čeponio prašomas užėjo į namus ir iškvietė "nueiti pasikalbėti su svainiu". S. Bitės svainis ir yra minėtas R. Čeponis.
Taigi išeitų taip: R. Čeponis suplanuoja atsikratyti "nepatikimu" svainiu S. Bite. Paprašo Skačkės užeiti į šio namus ir iškviesti į "pasimatymą". Skačkė pakviečia, o kas toliau atsitinka, "nežino". Dėl visko "kaltas" velionis R. Čeponis (kaip pamenate, dar pavasarį nušautas per pareigūnų surengtą pasalą). Taigi "kaltojo" nebėra, D. Skačkauskas - "nieko nežinojo", pareigūnai niekaip nesurenka Skačkės kaltės įrodymų, todėl ir gerai paspausti negali. Juo labiau kad Skačkė "skyla" ne taip jau lengvai.
Išsunkė
Kaltinamieji iki teismo paprastai laikomi tardymo izoliatoriuose, tačiau ką tik sulaikius ribotam dienų skaičiui juos galima laikyti ir prie policijos komisariatų esančiose areštinėse, nuteistųjų pagal rusišką trumpinį vadinamose KPZ. Laikinojo sulaikymo kameros visiškai neatitinka sanitarinių ir higieninių reikalavimų, sąlygos, anot ten buvusiųjų, nežmoniškos, valstybė prieš tarptautines žmogaus teisių organizacijas dėl tokių "skylių" egzistavimo teisinasi tik savo skurdu. Tačiau ši "šalies gėda" kartais labai pasitarnauja... atskleidžiant rimtus nusikaltimus.
Mūsų šaltinio duomenimis, Dainius Skačkauskas laikytas ne tiek Lukiškių tardymo izoliatoriuje, kiek "mėtytas" po įvairias areštines. Skačkė "lankėsi" Vilniaus, Trakų areštinėse, o pareigūnai kantriai laukė, kol visiškai išsunktas "tulpinis" apsigalvos ir pagaliau ims kalbėti.
Kai D. Skačkauską sulaikė, laisvėje liko verslas, jauna tik ką pagimdžiusi žmona. Mūsų žiniomis, pareigūnai kartkartėm atkakliajam primindavo, kad "tie, kuriuos jis dengia, gyvens prabangoje, vartysis piniguose, mylės moteris". O jo paties vaikas ilgus metus augs be tėvo ir vargu ar po kelerių metų išėjęs į laisvę jis teberas savo verslą ir savo pačią. O juk galėtų gyventi ir kitaip...
Kai D. Skačkauskas ryžosi bendradarbiauti su teisėsauga, pagerėjo jo nelaisvės sąlygos, paskutiniu metu jis jau laikytas Lukiškių tardymo izoliatoriuje, kur ir erdvės daugiau, ir maistas geresnis. O visiškai neseniai šis žmogus buvo išleistas namo, jam ir jo šeimai skirta "Aro" apsauga.
O patrauktas už siūlo galo kamuolys vyniojasi toliau. Šiomis dienomis sulaikytiesiems A. Vertelkai bei V. Baltušiui pateikti kaltinimai tyčiniu kelių asmenų nužudymu dėl savanaudiškų paskatų sunkinančiomis aplinkybėmis, toks ar panašus kaltinimas bus pateiktas ir S. Raišeliui. A. Vertelka laikosi ankstesnės taktikos: kategoriškai neigia savo kaltę ir visa vadina prieš jį "surengta provokacija".
