Praeitą savaitę JAV pareigūnai pranešė, kad paskutinį 2002 metų ketvirtį ekonomika augo sparčiau, nei buvo tikėtasi. Tačiau vargu ar ši žinia gali paguosti santaupas doleriais turinčius Lietuvos gyventojus. Doleris ir toliau pinga. Priežastis aiški - netikrumas dėl Irako.
JAV prekybos departamento patikslintais duomenis, ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2001-aisiais, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) pasistiebė 1,4 procento. Šis augimas buvo beveik dukart didesnis už prieš mėnesį departamento skelbtą 0,7 proc. prieaugį ir gerokai viršijo 1 proc. analitikų prognozę. Ketvirtojo ketvirčio BVP prieaugis pratęsė augimo tendenciją, nors ir nebuvo toks įspūdingas kaip trečiojo ketvirčio 4 proc. plėtra.
Atsargas papildančių verslo įmonių išlaidos ketvirtąjį ketvirtį buvo didžiausios per pastaruosius dvejus metus. Daugiau nei anksčiau, skelbta, išleido ir vartotojai.
Tačiau bendrovių investicijos į naujus įrengimus ir programinę įrangą per tą patį laikotarpį pasistiebė 6,6 proc. Šis prieaugis buvo didesnis už 5 proc. trečiojo ketvirčio augimą, be to, investicijos į įrangą ir programinę įrangą augo jau trečią ketvirtį iš eilės.
Tačiau geriausia žinia ta, kad, patikslintais vertinimais, ketvirtąjį ketvirtį vartotojų išlaidos ūgtelėjo ne 1 proc., o 1,5 proc. Vartotojų išlaidos sudaro beveik du trečdalius visos Jungtinių Valstijų ekonominės veiklos, todėl patikslinti duomenys sustiprino įspūdį apie geresnę bendrą ekonominę padėtį, nei manyta anksčiau.
Tačiau doleris nekyla, o akcijomis nepasitikima
Didžiausias peilis JAV ekonomikai - netikrumas dėl karo su Iraku. Kai kurie politologai, ekonomistai įrodinėja, kad žaibiškas karas Irake būtų naudingas JAV. Be to, prisiminkime, kad po karo prasidės Irako naftos dalybos, kuriose JAV kampanijos tikrai gaus ne pačią menkiausią dalį. Tačiau niekas nežino, kaip susiklostys karas. Karo ekspertai tikina, kad šis karas gali būti visai kitoks nei prieš 12 metų. Be to, šiandien tarptautinė bendrija šiuo klausimu nėra taip susivienijusi kaip praeitą kartą. Čia dar pridėkime potencialią teroro grėsmę. Štai ir gausime visą puokštę priežasčių, kodėl globaliame verslo pasaulyje nepasitikima doleriu. Kaip ir akcijomis. Štai sausį investuotojai iš JAV akcijų fondų atsiėmė milijardu JAV dolerių daugiau, nei investavo. Pirmąjį metų mėnesį atsiimtų lėšų suma investuotų lėšų sumą viršijo pirmąkart nuo 1990 metų.
Kaip pažymi "Reuters" grupės fondų tyrimų bendrovė "Lipper Inc", tuo pačiu metu investuotojai, ieškantys palyginti saugesnių investavimo priemonių, į fondus, investuojančius į obligacijas, investavo 12,9 milijardo JAV dolerių daugiau, nei atsiėmė. Sausį investicijos į fondus, investuojančius į obligacijas, buvo rekordinės kaip pirmąjį metų mėnesį.
Taigi, svarbiausia - trūksta rinkos dalyvių pasitikėjimo ateitimi. Kai bus išspręstos politinės problemos, reikia tikėtis, kad ir pasitikėjimas doleriu atgis. O tokių žinių laukia daugelis lietuvių, kurie dėl didelio savo prieraišumo doleriui prarado milijonus litų.
Tiesa, pasauliniame kontekste tai neatrodo įspūdingai. Per trejus pastaruosius metus iš pasaulinės vertybinių popierių rinkos "išgaravo" 13 trilijonų dolerių, arba beveik po 2000 dolerių kiekvienam planetos gyventojui.
