Lietuva, kaip ir Švedija, tapdama Europos Sąjungos nare įsipareigoja įsivesti eurą. Tačiau, kaip rodo Švedijos pavyzdys, kada šalis nuspręs šį įsipareigojimą ištesėti, priklauso tik nuo jos.
Apie tai kalbasi “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Darius Udrys ir Kęstutis Kupšys.
Kęstutis Kupšys: Euras Lietuvai reikalingas, ypač jei jau apsisprendėme dėl stojimo į ES. Tiek tarptautinėje prekyboje, tiek buitiniame lygyje, pavyzdžiui, turistaudami Europos sostinėse, patiriame didžiulius kaštus keisdami valiutą. Apskaičiuota, kad nacionalines ES šalių valiutas pakeitus euru visoje Europoje bus sutaupoma apie 100 milijardų dolerių kasmet - tiek tenka mokėti bankams už valiutų kaitaliojimus.
Antra, pagyvės prekyba, neliks kliūčių investicijoms.
Dar vienas didelis argumentas “už eurą” - stabilumo garantija. Atiduosime mūsų valiutos reikalų sprendimo laisvę Frankfurte įsikūrusiam Europos centriniam bankui - o kartu nusimesime ir atsakomybę.
Tačiau su tuo yra susijęs ir didžiausias minusas. Europos institucijos priims sprendimus remdamosi didžiųjų ES narių interesais. Antai jei Prancūzijoje ir Vokietijoje didelis nedarbas, lėtas ekonomikos augimas, tai bus siekiama išlaikyti žemas palūkanų normas. Tai gali neatitikti Lietuvos ekonomikos interesų. Prarandame ekonominių sprendimų nepriklausomybę, turėsime eiti sykiu su didžiosiomis narėmis. Gali atsitikti, kad sparti Lietuvos ūkio plėtra pradės lėtėti.
Švedai būtent to labiausiai ir išsigando - jų ūkio augimas dvigubai spartesnis negu euro zonos šalių; nedarbas - dvigubai mažesnis. Kas atsitiktų atsisakius kronos - lieka tik spėlioti, tačiau labai logiška, kad piliečiai nenori rizikos ir renkasi mažiau grėsmingą sprendimą.
Darius Udrys: Kokios prognozės - kada litą gali pakeisti euras?
Anksčiausia data - 2006 metų gegužės 1-oji. Priklausomai nuo to, kaip Lietuvai seksis atitikti visus nustatytus finansinius euro zonos kriterijus, realistiška data gali būti 2007-ieji arba 2008 metai. Taigi litui gyventi liko maždaug 3-4 metai.
Tačiau man labiau rūpi ne tiek paties lito likimas, kiek sprendimų priėmimo būdas valstybėje ir mūsų valdžios pasitikėjimas savo piliečiais. Surengėme referendumą dėl stojimo - ir agitacijai “už stojimą” skyrėme 1 milijoną litų, kuriuos išsidalijo ryšių su visuomene agentūros, reklamos agentūros, spaudos leidiniai ir televizijos stotys. Kitaip tariant, valdžia nepagailėjo milijono Europos Sąjungai išreklamuoti. Viskas būtų gerai, tačiau kiek valstybė skyrė savo piliečiams informuoti apie stojimo grėsmes ir neigiamą poveikį, t.y. agitacijai “prieš”? Ogi nieko!
Kitų šalių patirtis kitokia. Antai Norvegija agitacijai skirtus pinigus skyrė po lygiai - milijonas kronų “už”, milijonas - “prieš.” Estija šio savaitgalio referendume pasielgė taip pat: iš viso buvo skirta milijonas estiškų kronų, kuriuos agitacijai perpus pasidalijo euroskeptikai ir euroentuziastai.
Peršasi nesmagi išvada: mes vis dar elgiamės nedemokratiškai - esą koks nors “centro komitetas” gali už mus viską nuspręsti. O galbūt valdžiai tiesiog trūksta ryžto suteikti šansą pasisakyti ir kitai pusei - mat kas bus, jei ta kita nuomonė pasirodys labiau palaikoma rinkėjų?
Ar manote, kad klausimą reiktų spręsti referendumu?
Kodėl gi ne? Agitatoriai už eurą galės parodyti visą iškalbą ir pateikti visus argumentus; svarbiausia - kad suteiktume progą išdėstyti ir priešingą nuomonę.
Kas įdomu - jei klausiama rinkėjų nuomonės, tai sprendimas dėl euro yra “ne”. Europiečių du kartus buvo klausta, ar jie sutinka pakeisti nacionalines valiutas euru - pirmasis referendumas vyko Danijoje, antrasis - dabar Švedijoje; ir abu kartus piliečiai pasisakė “ne”. O 12 šalių, kurios įsivedė eurą pernai, vyriausybės savo piliečių nuomonės neatsiklausė - greičiausiai tiesiog baimintasi neigiamo atsakymo.
Gal paaiškinkite, kodėl euro įsivesti negalime jau dabar - litas juk susietas su euru pagal fiksuotą kursą, su atitinkamomis euro atsargomis.
Valiutų valdybos mechanizmas, deja, nėra pakankamas. Prieš įsivedant eurą Lietuvai dvejus metus reikės dalyvauti vadinamajame “valiutų kurso mechanizme” ir per šį laikotarpį - per tuos dvejus metus Europos Sąjungos institucijos stebės, kaip mes vykdome Mastrichto sutarties kriterijus. Tada bus pateikta išvada dėl euro įsivedimo pradžios.
Parengė “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Darius Udrys
