Kai kuriems sunkius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims teismo psichiatrai diagnozuoja sunkią lėtinę psichikos ligą šizofreniją. Daugeliu atvejų pripažįstama, jog tokie ligoniai nusikalsdami nesuprato savo veiksmų, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės teismo nutartimi atleidžiami. Kas tai per liga? Ar įmanoma nuo jos apsisaugoti?
Pasak kaunietės gydytojos psichiatrės Sonatos Rudžianskienės, šizofrenija - tai susirgimas, kuomet sutrinka psichinių funkcijų (mąstymo, emocijų, valios, elgesio) vienovė, kai atsiranda vadinamieji pozityvūs simptomai (kliedesiai, haliucinacijos) bei negatyvūs simptomai (pernelyg didelis uždarumas, autizmas (grįžimas iš realybės į savo vidinį pasaulį), energijos trūkumas, emocinis skurdumas). Šizofrenijos terminas kilęs iš dviejų graikų kalbos žodžių - "schizo" (skaldau) ir "phren" (protas). Tai suprantama kaip proto, asmenybės skilimas, jos susidvejinimas.
Šizofrenija, gydytojos duomenimis, serga apie 1 procentas žmonijos, nepriklausomai nuo rasės, lyties, gyvenamosios vietos bei kitų etnokultūrinių ar socialinių ekonominių sąlygų.
Daugiausia serga 20-40 metų asmenys. Vaikų suserga apie 2 procentus, o maždaug penktadaliui vyresnių kaip 40 metų amžiaus minėta liga susirgusių asmenų diagnozuojama vadinamoji vėlyvoji šizofrenija.
Ligos atsiradimo priežastys ir sąlygos, pasak gydytojos S. Rudžianskienės, yra daugialypės - nėra vienintelio priežastinio faktoriaus. Genetiniai tyrimai rodo, jog didesnę tikimybę susirgti šizofrenija turi asmenys, kurių tėvams ar kitiems artimiesiems šis psichikos sutrikimas jau diagnozuotas, tai yra liga gali būti paveldėta. Neišskirtas vienintelis šizofrenijos genas - paprastai kalbama apie genų sankaupą, kompleksą. Daromos prielaidos, kad atsiradę imuninės sistemos reaktyvumo pakitimai kartu su tam tikrais genetiniais ypatumais lemia vienokį ar kitokį šizofrenijos eigos tipą.
Liga, anot gydytojos psichiatrės, gali pasireikšti įvairiai. Hebefreninė forma prasideda vaikams ir paaugliams. Būdingi šie pakitimai: išsiblaškymas, negalėjimas susikaupti, sumišimas, dažnai klaidinga vaizduotė. Kyla bendravimo sunkumų - vaikas pasidaro pasyvus, nekomunikabilus, nesusivaldantis. Pakitimai išryškėja ir emocijose bei valioje: ligoniui būdinga paikas užsispyrimas, nejautrumas, grimasos, maivymasis, manieringumas.
Paranoidinei šizofrenijai būdingas klaidingas suvokimas ir klaidinga aplinkos bei įvykių interpretacija. Atsiranda kliedesiai su persekiojimo, poveikio, didybės idėjomis. Būna klausos haliucinacijos: girdimi grasinantys ir įsakantys balsai. Kai tų balsų įsakymai vykdomi, pasekmės būna tragiškos (pavyzdžiui, merginai kažkoks balsas paliepė šokti iš penktojo aukšto - ji taip padarė ir užsimušė). Kita ligonė girdėdavo, kaip kažkas sako prispjausiąs jai į lėkštę. Moteris žinojo ir suvokė, jog serga paranoidine šizofrenija, vartojo vaistus, todėl į tą balsą stengėsi nereaguoti. Gali kamuoti skonio, uoslės, kitų kūno pojūčių, rečiau - regos haliucinacijos. Sutrinka savimonė - atsiranda lyg dirbtinumas, gali atrodyti, jog viskas inscenizuojama. Dėl to ligonis tampa nepatiklus, priešiškas.
Katatonine ligos forma sergančiųjų pasitaiko gana retai. Būdingas judesių užslopinimas bei sustingimas vienoje pozoje. Gali atsirasti priešingi simptomai - šėlsmas, susijaudinimas, rėkavimas, agresyvumas, judesių nevaldymas, savęs ir kitų žalojimas. Kartu su šiais simptomais atsiradęs karščiavimas yra signalas, kad ligonio gyvybė - pavojuje.
Sergant paprastąja šizofrenija nebūna ryškių pozityvių simptomų. Tiesiog žmogus tampa uždaras, silpnėja jo aktyvumas ir iniciatyva, ima trūkti gyvybingumo, veiklumo. Taigi asmenybė pradeda nykti.
Tai lėtinė liga, todėl jos gydymas trunka ne mėnesiais, o metais. Liga ir šalutinis vaistų poveikis pakeičia ligonio įvaizdį ir susidaro neteisingas įspūdis, kad tai ne ligonis, o tinginys, nepritapėlis, asocialus ar kriminalinis asmuo. Dažnai išsakoma nuomonė, jog gėda sirgti psichikos liga, nes visuomenė vengia tokių žmonių, jiems nepadeda.
N. Sartoriaus, Ženevos (Šveicarija) psichiatrijos universiteto profesoriaus, Pasaulio psichiatrų asociacijos prezidento nuomone, nepakankami šizofrenijos gydymo rezultatai yra susiję su psichikos ligų stigma. Pacientai siekia pagalbos, o visuomenė sergantįjį šizofrenija dažnai vertina kaip pavojingą, keliantį nerimą, nesaugumo jausmą, reikalaujantį ribojančių intervencijų asmenį. Neapgalvoti žiniasklaidos komentarai dažnai sukelia viešumos baimę. Sergantieji, jų šeimos nariai socialiai izoliuojami, todėl daugeliui pacientų ir jų globėjų daug svarbiau yra pašalinti socialinio gyvenimo apribojimus, padidinti darbingumą ir gyvenimo visavertiškumą nei panaikinti klinikinius ligos simptomus.
Šiuo metu šizofrenija gydoma naujais, daugumoje pasaulio šalių gerai įvertintais medikamentais. Gydymas pakankamai veiksmingas: išnyksta ligos simptomai, išvengiama ligos pasikartojimo, ligonis vėl gali dirbti, jo gyvenimas vėl tampa visavertis. Šie medikamentai jau keleri metai registruoti ir Lietuvoje.
Ar gali nuo depresijos gydytam žmogui po kurio laiko išsivystyti šizofrenija? Pasak gydytojos psichiatrės, depresija susirgęs ligonis neturi jokio pagrindo baimintis, jog šis psichikos sveikatos sutrikimas gali peraugti į šizofreniją. Kita vertus, ligoniui gali būti diagnozuota ir depresija, ir šizofrenija.
Gydytoja pabrėžė, jog šizofrenikų visuomenė neturėtų šalintis. Mat nustatyta, kad kur kas dažniau nusikalsta ne šizofrenija sergantys, o kitų psichikos sutrikimų turį asmenys (psichopatai).
Kokią įtaką šizofrenija sergančiam ligoniui gali turėti alkoholio vartojimas? Gydytojos psichiatrės teigimu, alkoholis ligos eigą tik spartina ir blogina; vartojant alkoholį gali padažnėti ūmios psichozės priepuolių. Jei po paskutiniojo priepuolio praeina 2-5 metai ir ligonis jaučiasi neblogai, vaistų vartojimas nutraukiamas (tačiau gydytojo kontrolė išlieka).
Ar gali šizofrenija sergantis ligonis vairuoti automobilį? Pasak gydytojos, jei, atlikusi tokio asmens psichologinį tyrimą, gydytojų psichiatrų komisija nustato, jog ligonio būsena stabili, jog nereikalingas aktyvus gydymas, gali neprieštarauti, kad jis laikytų egzaminą vairuotojo pažymėjimui gauti. Beje, vienam tokia liga sergančiam, tačiau stabilios psichikos sveikatos būklės vyriškiui komisija net leido dirbti apsaugoje.
Šizofrenija nediagnozuojama laboratoriniais tyrimais - reikia pasitelkti psichologinio tyrimo metodus.
Tad, jei turite panašių psichikos problemų, kreipkitės į gydytoją psichiatrą. Jei manote, kad psichikos sutrikimų turi jūsų artimas - padėkite jam laiku pasirūpinti savo psichikos sveikata. Nes negydoma, uždelsta šizofrenija gali turėti labai skaudžių ir liūdnų pasekmių.