Ar įmanoma tikra meilė tarp mokytojos ir mokinio, arba tėvai nenorėtų bendraamžės marčios...
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Prieš keletą metų Lietuvą apskriejo šokiruojanti žinia, jog vienos Vilniaus apskrities mokyklos mokytoja suviliojo savo penkiolikmetį auklėtinį ir nuo jo laukiasi kūdikio. Vieno tokį subrendusios mokytojos poelgį atvirai smerkė, kiti buvo linkę daryti ne tokias blogas išvadas. Atseit visus taškus ant "i" sudėlios gyvenimas. Į visus klausimus tarsi atsakė... antrasis minėtos mokytojos nėštumas...
O kaip ši pora gyvena šiandien? Ar kuris nors nesijaučia tada suklydęs, paskubėjęs?
Apie šeimyninę laimę kalbėti nepanoro
"Akistatos" korespondentė apsilankė mokykloje, kurioje šiuo metu mokytojauja Viktorija (vardas pakeistas). Direktorės pavaduotoja lakoniškai paaiškino, neva Viktorijai, puikiai mokytojai, kolegos neturį jokių priekaištų, kad jos ir jos perpus jaunesnio draugo sūnūs auga sveiki ir gražūs, ir patarė nedrumsti šeimos ramybės. Deja, ir pati Viktorija buvo neperkalbama: atsisakė po pamokų susitikti ir pasikalbėti, nes ankstesnės publikacijos respublikinėje spaudoje apie netradicinę šeimą jai ir jos draugui suteikusios per daug skausmo, kad vėl viską iš naujo prisimintų.
Užtat miestelio gyventojai ir neraginami mielai įsitraukė į pokalbį apie Viktoriją ir perpus jaunesnį josios vaikų tėvą Alfonsą! Diskusijos seniūnijoje tęsėsi gatvėje ir toli už miestelio ribų. Malonu, kad šią porelę puikiai pažįstantys, apie netradicinę šeimyninę dramą gerai žinantys vietos gyventojai pareiškė įvairiausių minčių. Vieni tvirtino mokytojos ir mokinio meilę suprantantys kaip kažką ypatingai kilnaus ir gražaus, kiti džiaugėsi Alfonso ryžtingumu "dar tokioje jaunystėje susisaistyti šeimyniniais saitais ir kantriai nešti šeimos išlaikytojo naštą", treti tai pateisino jau vien tuo, jog jei nebūtų pakliuvęs į rūpestingos moters rankas, motinos anksti netekęs ir į alkoholį linkusio tėvo beveik neprižiūrimas Alfonsas galėjo atsidurti kalėjime... Tačiau atsirado ir tokių, kurie mokytoją laikė nepilnamečio... tvirkintoja, suvedžiotoja.
Buto remontą baigė... lovoje
Trumpai priminsime, nuo ko prasidėjo mokytojos Viktorijos ir jos auklėtinio Alfonso meilė. Pasirodo, butą remontavusi mokytoja kelis savo auklėtinius pasikvietė į pagalbą. Vienas iš tokių pagalbininkų buvo tylaus, lėto būdo Alfonsas, ne per seniausiai su tėvu ir keleriais metais jaunesne sesute atsikėlęs gyventi pas senelius, tėvo tėvus (sunkia liga sirgusi motina jau buvo mirusi). Kaip korespondentei minėjo Alfonso močiutė, iš pradžių ji maniusi, kad anūkas draugaująs su toje pačioje klasėje besimokiusia jo auklėtojos seserimi. Kai vėliau sužinojusi, jog Alfonsėlis "susikukavęs" su savo auklėtoja, griežtai paliepusi šią draugystę nutraukti. Tačiau paauglys esą atsiklaupęs ant kelių ir pravirkęs. Girdi, jau vėlu - Viktorija besilaukianti kūdikio! Tada ir senolė puolė ašaroti - buvo nepaprastai gaila dar nespėjusio pasidžiaugti jaunyste, o jau turėsiančio vystyklus plauti ir duoną šeimai uždirbti anūkėlio...
Dabar, praėjus penketui metų, Alfonso seneliai Viktorijai neturi jokių priekaištų. Močiutė korespondentei džiaugėsi, kad anūkas ir jo draugė turintys po automobilį, kad aplankantys per visas šventes, atvežantys dovanų, padedantys nudirbti sunkesnius ūkiškus darbus.
Elgėsi amoraliai?
Kaip minėta, mokyklos, į kurią po dekretinių atostogų grįžo, vadovybė Viktoriją mielai priėmė dirbti toliau, dėl auklėtinio suviliojimo nereiškė jokių pretenzijų.
Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo priežiūros skyriaus vedėjos R. Klepočienė šiuo klausimu, deja, mano kitaip. Tik iš korespondentės sužinojusi, kad Viktorija ir toliau darbuojasi toje pačioje mokykloje, o su buvusiu savo mokiniu gyvena nesusituokusi, ministerijos darbuotoja pripažino, jog tai niekaip nesiderina su geru mokytojos vardu. Pasak R. Klepočienės, ministerija nei priima mokytojus į darbą, nei atleidžia, tačiau iškilus į viešumą mokytojos ir mokinio santykiams, mokyklos direktorė turėjo nedelsdama atleisti mokytoją iš darbo toje mokykloje. Mat pedagogo darbo sutartyje yra punktas, numatantis atleidimą iš darbo dėl mokytojos amoralaus elgesio. Kad Viktorija būtent taip ir elgėsi, Švietimo ir mokslo ministerijos skyriaus vedėja sakė neabejojanti.
Kaunietės psichologės Eglės Paužienės manymu, tokios netradicinės šeimos susikūrimą reikėtų vertinti dvejopai. Kaip pedagogė Viktorija esą, be jokios abejonės, pažeidusi etiką, nusižengusi bendražmogiškosios moralės normoms. Nes, užuot auklėtiniams rodžiusi pavyzdį, kaip reikia elgtis ir bendrauti, mokytoja auklėtinį suviliojo. Pedagogei tai nebuvo sunku padaryti, nes nepilnamečiui Alfonsui labai trūko motiniškos meilės ir globos (nors tai moteris ir neigia). Jei Viktorija būtų ne mokytoja, o Alfonsas - jau pilnametis, toks gražių jausmų pasireiškimas išties maloniai nuteiktų. Tačiau mokytojai, ir dar su savo auklėtiniu, pasak psichologės, taip nederėjo elgtis... Kita vertus, kaip toliau svarstė Eglė Paužienė, jei pora gražiai gyvena - gal esą ir galima viską pateisinti.
Seimo nario, Teisės ir teisėtvarkos komitete dirbančio Eduardo Šablinsko nuomone, teisiškai žiūrint, pedagogė pasielgė neteisingai, pažeidė etines normas, tačiau tai, girdi, ne vagystė ar plėšimas, kad reikėtų bausti. Seimo narys sakė manąs, jog, priešingai, reikėtų kuo greičiau peržiūrėti įstatyminę bazę ir sudaryti tokioms poroms kuo palankesnes sąlygas, kad jos nesijaustų prasikaltusios.
Ar penkiolikmečio jausmus ne per drąsu pavadinti meile? Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys sutiko, jog nepilnamečiais, kad nekiltų panašių problemų, visų pirma turi pasirūpinti tėvai. Todėl paklaustas, ar būtų patenkintas bendraamže marčia, E. Šablinskas prisipažino: "Žinoma, kad ne - tai būtų didžiulis akibrokštas šeimai!" Be to, E. Šablinskas prisipažino, jog ne iškart sutiktų su vaiko norais ir įgeidžiais - bandytų pasikalbėti su sūnaus pamilta moterimi ir siektų šį klausimą išspręsti kaip galint delikačiau. Kita vertus, pasak Seimo nario, kilus tokiai problemai, nori nenori didelę kaltės dalį tektų prisiimti tėvams - kad vaiko nesužiūrėjo, kad nepakankamai atvirai ir nuoširdžiai su juo bendravo.
Seimo narys Kazys Bobelis šiuo klausimu buvo kur kas griežtesnis ir kategoriškesnis. Anot ilgus metus demokratijos lopšyje Amerikoje gyvenusio daktaro, tokie dalykai užatlantėje netoleruojami - mokytoja tuojau pat būtų buvusi atleista iš užimamų pareigų už nepilnamečio išnaudojimą. Jei, pasak daktaro K. Bobelio, jaunuolis jau būtų buvęs pilnametis - kita kalba, deja, tuo laiku jam tebuvo 15 metų! Dar visai vaikas! Ir štai vaiku pasinaudoja suaugęs žmogus...
- Tik Lietuvoje ir gali taip būti, nes viešpatauja teisinis nihilizmas, susiformavęs visiškas teisinis balaganas, - atsiduso Seimo narys. - Galiu pasakyti, jog dauguma Lietuvoje nusikaltusių asmenų taip ir lieka nenubausti.
Bendraamžės marčios nenorėtų...
- Kaip reaguotumėte, jei jūsų nepilnametis sūnus, grįžęs iš mokyklos, staiga pareikštų įsimylėjęs... dvigubai vyresnę mokytoją ir išeinąs pas ją gyventi? - pasiteiravau Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiąją inspektorę Nijolę Gaigalienę.
- Oi, tikrai nenorėčiau tokios marčios, - šokiruota tokio klausimo, ne iškart atsakė ponia Nijolė. - Man tai būtų didžiulis skausmas.
Vyriausioji inspektorė jau daug metų dirba Civilinės metrikacijos skyriuje ir, sakė, per tiek laiko nepasitaikė nė vieno atvejo, kad nepilnametis jaunuolis pareikštų norą susituokti su už save gerokai vyresne mergina ar moterimi.
Pasak skyriaus darbuotojos, kada ne kada pasitaiko, kai jaunos merginos tuokiasi su į tėvus tinkančiais vyriškiais (vienąkart jauna panelė nuo 68 metų amžiaus jaunikio laukėsi kūdikio!), tačiau tokios poros iš šalies atrodo, švelniai tariant, juokingai. O ką jau kalbėti apie jaunus vaikinus ir ženkliai vyresnes jų išrinktąsias!
- Sūnūs ir motinos - kitaip nepavadinsi, - reziumavo vyr. inspektorė.
Vilniaus CMS vedėja Ilona Žigienė patvirtino, jog jei nepilnametis vaikinas pareikštų norą susituokti su gerokai vyresne moterimi, tai būtų visiškai įmanoma. Pakaktų pristatyti nepilnamečio tėvų sutikimą. Jei jaunikis - našlaitis, jam šią problemą išspręsti galėtų padėti globėjai ar Vaikų teisių apsaugos tarnyba. Tačiau vedėja sakė mananti, jog vargu ar tokių porų kada nors atsiras.
