Baigiantis vasarai pradėta vis garsiau kalbėti, kad Lietuvoje gyvenimas gerėja, mažėja ar bent jau nustojo augti nedarbas, o žmonių kišenėse atsiranda vis daugiau pinigų.
Štai Šiaulių valdininkai ir kai kurie verslininkai ėmė kalbėti apie artėjantį didelį ekonominį šuolį: kiekvieną mėnesį Šiauliuose atsiranda apie 60 naujų darbo vietų, socialinio draudimo įmokų planas - kaip socializmo laikais - įvykdytas ir viršytas net 17 procentų, o bedarbių Šiauliuose, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo beveik trimis tūkstančiais. Ir nors beveik visos individualios įmonės oficialiai savo darbuotojams moka atlyginimo minimumą, spėjama, kad už šių oficialių ataskaitų realūs atlyginimai yra šiek tiek padidėję.
Iš kur toks optimizmas? Juk dar visai neseniai premjeras A. Brazauskas visam pasauliui aiškino, kad Lietuva yra prasiskolinusi, o R. Pakso Vyriausybės sudarytą biudžetą teks peržiūrėti, nes nurodytos išlaidos yra nerealios.
Apie rekordines pajamas pirmosios prabilo bendrovės, gaminančios ledus, alų ir gaiviuosius gėrimus. Labai karštą vasarą jų produkcija tapo pirmojo būtinumo prekėmis. Ledų šią vasarą parduota net dvigubai daugiau nei praėjusią, pajamos už ledus Lietuvos mastu pasiekė dešimtis milijonų litų. Alaus bendrovės pardavė tiek alaus, jog pritrūko prizų, kuriuos pirkėjai "rado po kamšteliu". Vos spėjo pilstyti mineralinį vandenį ir limonadą gaiviųjų gėrimų gamintojai - pagal negalutinius duomenis, šią vasarą jų išgerta dvigubai daugiau negu praėjusią.
Nors tai sezoninė sėkmė, tačiau, kaip ir pajūrio kurortai, gaivinančios produkcijos gamintojai per vasarą uždirbo pakankamai, kad galėtų ramiai, nebijodami bankrotų ir nedarbo, peržiemoti.
Apie verslo rekordus kalba ir Lietuvos telekomunikacijų bendrovės. Pagal "Verslo žinių duomenis", "Omnitel" bendrovė iki liepos mėnesio pardavė 70 procentų daugiau mobiliųjų telefonų negu pernai (2 000 - praėjusiais metais, 9 000 - šiais metais), "Tele2" - maždaug dvigubai, "Bitė GSM" - 20 procentų daugiau. Žymiai padidėjusį pelną skelbia draudimo, kai kurios grūdų perdirbimo bendrovės, tekstilės pramonės įmonės.
Visus besigiriančiuosius papilnėjusia kišene sunku ir išvardinti. Anksčiau kiekvienas žiniasklaidos pakalbintas verslininkas skundėsi vos vos suduriantys galą su galu, o per paskutiniąsias savaites tiek spaudoje, tiek televizijoje visi tvirtino, kad gyvenimas Lietuvoje eina vis geryn.
Tačiau kylantį optimizmą kiek atšaldo žemdirbiai, mokytojai ir gydytojai. Pirmųjų Lietuvoje yra apie 20 procentų visų Lietuvos gyventojų, beveik visi gyvena labai vargingai, o valdžia (net A. Brazausko asmenyje) jiems nebežada jokių lengvatų ir dotacijų. Mokytojų kalbos apie gerėjančią Lietuvos ekonomiką taip pat nešildo. Štai Šilutėje mokytojai ne tik dar negavo atostoginių, bet ir atlyginimo už birželio mėnesį. Jie ruošiasi protesto akcijoms. Ne ką geriau laikosi ir gydytojai. Marijampolės ligoninėje sustabdytos visos planinės operacijos, ligoniams už paslaugas siūloma susimokėti arba keliauti į kitą gydymo įstaigą.
Kaip nutildyti šią nuolat besiskundžiančią Lietuvos gyventojų dalį, gadinančią visą optimistinį Lietuvos vaizdą? Ką daryti, kad ir jie sakytų: "Mes gyvename gerai ir esame turtingi"?
Atrodo, spręsdama šią problemą valdžia nusprendė tuščioms kalboms apie reformas laiko negaišti ir pagaliau leisti prasigyventi senu ir išbandytu būdu. Pradėta nuo gydytojų. Naujajame Civiliniame kodekse leidžiama pacientams teikti, o gydytojams priimti "simbolines dovanas". Jos negali būti didesnės kaip 1 minimalaus gyvenimo lygio vertės (dabar MGL - 125 litai). Kitaip sakant, leido imti kyšius. Kyšius gydytojai ėmė ir anksčiau, tačiau dabar už tai jų niekas negaudys. Tad gydytojų problema lyg ir išspręsta.
O kaip bus su mokytojais ir žemdirbiais? Mokytojams kol kas oficialiai kyšių imti neleista, bet tokią galimybę prasigyventi jie iš principo turi - gali paimti kyšį už geresnį pažymį. O už ką ims kyšį žemdirbiai? Už tai, kad neužtvers traktoriais greitkelių?
Kada nors vis tiek gyvensime geriau.
Apžvalgininkas
