Remigijaus RAINIO ir Rolando ŠMIGELSKO fotoreportažas
Varėnos rajone, Valkininkų seniūnijo, esančio Karpiškių kaimelio surasti nepadeda nei vienas kelio ženklas, tačiau į čia vedančiu keliuku vis dažniau pasuka ne tik moksleivių, bet ir suaugusių žmonių ekskursijos. Pastaraisiais metais Karpiškių ieško ir būreliai egzotikos ištroškusių užsienio turistų.
Lankytojai traukia į žvėrynėlį, kurį atsiimtose tėvų žemėse prieš dešimt metų įkūrė medžiotojas ir kinologas ekspertas Bronius Jurgelevičius. Gamtos mylėtojas išgarsėjo kaip aistringas vilkų augintojas, savo valdose priglaudžiantis ir visus kitus sužeistus ar pasiligojusius laukinius gyvūnus.
Šiuo metu jo dažniau gyvūnų prieglauda nei žvėrynu vadinamo ūkio voljeruose ir aptvaruose glaudžiasi kelios dešimtys įvairiausių gyvūnų, apie šimtas įvairiausių paukščių. Vien egzotiškų vištų Bronius laiko net 13 veislių, o kur dar iškilmingai žingsniuojantys rečiausių spalvų fazanai, išdidžiai uodegas skleidžiantys povai ir vestuviniai balandžiai.
Tiesa, balandžių būrelį šiemet gerokai praretino į jų narvus įsisukusi kiaunė ir šeškas. Kailiniuoti plėšikėliai prasikasė pro vielinio tinklo apačią, tačiau B. Jurgelevičius sugebėjo juos pagauti spąstais.
Varnėnai kelia rūpestį
Per kelerius metus gamtos mylėtojas pagamino ir savo sodybos kieme į medžius įkėlė per 100 inkilų, juose netruko apsigyveni varnėnai ir kiti miško paukščiai. Tiesa, toks būrys varnėnų kelia nemažai rūpesčių, nes nukapoja visų Broniaus žmonos gėlynuose pražydusių gėlių žiedus ir susineša į inkilus. B. Jurgelevičius paukščius gina - esą reikia tik džiaugtis, kad varnėnai kaip tikri džentelmenai gėles neša savo gyvenimo draugėms ir kartu įvertina Marytės triūsą. Vis dėlto dalį inkilų jis perkėlė toliau nuo namų.
Nors išleistus pabėgioti vištinius paukščius tenka akylai saugoti nuo aplinkui danguje nuolat besisukiojančių vanagų, vyriškis neatsisakė priimti ir išgydyti kažkieno atvežto vanago, kuriam buvo sulūžęs sparnas.
Gamtos mylėtojas juokiasi, kad paukščiams labai patinka jo lesalas, nes dabar tiesiog ant sniego perinčios laukinės antys ištisus metus niekur neišskrenda, nors vaikštinėja visiškai laisvos.
Miklios laputės
Mažieji žvėrynėlio lankytojai pirmiausiai skuba prie meškėnų narvo, nes šie žvėreliai jiems siūlomą maistą labai jau patraukliai ima į žmogaus rankas panašiomis penkiapirštėmis letenėlėmis ir čia pat kišasi į burną. Tarp mūsuose mažiau žinomų gyvūnų - gamtos mylėtojo auginamos stepinės lapės. Kai Kauno zoologijos sode nebeliko stepinio lapinėlio, jo atstovai atvyko pas B. Jurgelevičių. Šis mielai vieną savo augintinį išleido į Kauną, o kauniečiai pažadėjo leisti pasirinkti bet kokį jų augintinį.
O štai rudųjų lapių porelė visiems mielai demonstruoja savo miklumo stebuklus. Laputaitė net vadinama Akrobatės vardu, nes tiesiai pro savo namelio angą drąsiai peršoka toliau stovintį patinėlį. Pagirti ir skanesniu kąsneliu pamaloninti žvėreliai skuba savo triuką pakartoti, tik lapinas kitą kartą stojasi dar toliau nuo angos.
Brakonieriai nepagailėjo Likutės
Aktyvus B. Jurgelevičius medžiotojas neretai medžioklėje patiesia kokią laputę, laukinį šunį ar šerną, tačiau niekuomet nešauna nei į stirną, nei į vilką.
Su stirnomis Bronius pradėjo draugauti, kai kartą medžiotojai jam atnešė sužeistą jauniklę. Ant kojų nepastovintis žvėrelis rėkė ir dejavo kaip vaikas, o išgydytas - labai prisirišo prie šeimininko. Kartą stirna pradingo ir nesirodė kelias savaites, tačiau vėliau pati sugrįžo, todėl buvo pavadinta Likute. Gražuole stirna virtęs žvėrelis susidraugavo su tame pačiame aptvare bėgiojančias dviem antramečiais stirniukais, tačiau ir toliau nevengė pasižmonėti artimiausiuose kaimuose. Bronius Likutei ant kaklo net užsegė raudoną medžiotojų ant kepurės nešiojamą kaspinėlį, kad žmonės ją atpažintų iš tolo ir neliestų, tačiau kažkokie brakonieriai vieną naktį stirną nušovė...
Tad žvėrynėlio šeimininkas baiminasi ir dėl kitų dviejų stirniukų, kurių vienas čia pateko sužeistas, o kitas - šienapjovės perpjautomis kojomis. Ir Taškelis, iš kurio ateityje tikimasi rekordinių ragų, ir jo bičiulis Bembis taip pat mėgsta ištrūkti pasivaikščioti į mišką, tačiau labai nenori nešioti skiriamųjų antkaklių ir stengiasi bet kokiu būdu jų atsikratyti.
Į šeimininko šauksmą mielai atsiliepia penki čia gyvenantys šernai. Bandos patelės mėgsta laisvėje pasiieškoti "kavalierių" ir kartais sugrįžta jau susikergusios. Anot, B. Jurgelevičiaus, jo šernai labai paklusnūs ir lengvai dresuojami, todėl prireikus užsidirbti pragyvenimui, vyriškis galėtų Varėnoje atidaryti žvėrelių cirką. Tiesa, kriuksintys augintiniai labai išrankūs, todėl kartais nebenori ėsti net miežių. Broniui tenka važiuoti pirkti kvietinių miltų net į Alytų, tad mūsų lankymosi metu žvėrynėlį pasiekusi dovana - sunkvežimis, pripiltas "Varėnos grūdų" maistinių gamybos atliekų - atvyko pačiu laiku.
Šernų porelę medžiotojas mielai padovanojo prie Punios šilo kuriamo miško tako ekspozicijai, tačiau iš savo kiemo išvijo net 1000 litų jam siūliusį verslininką, norėjusį šerniuką pamauti ant iešmo bei iškepti žmonos jubiliejaus proga.
Mauglis susilaukė 7 palikuonių
Tačiau labiausiai Broniaus globojami žvėrys - tai vilkai. Kadaise medžiotojas buvo nušovęs net 22 pilkius, tarp kurių buvo ir iki šiol dėl dydžio Baltijos čempionu pripažintas egzempliorius. Todėl vyriškis dabar ketina lygiai tiek pat vilkų užauginti. Per 10 metų pavyko įvykdyti tik pusę plano, nors labiausiai prie šeimininko prisirišęs vilkas Mauglis pernai su pačia susilaukė net 7 palikuonių. Tačiau rujos metu kiti vilkai buvo negailestingi laimingo konkurento vadai ir daugumą vilkiukų išpjovė. Dabar vilkų šeimos laikomos atskiruose aptvaruose, bet savo žvėrišką būdą parodo. Neseniai vilkai įsitraukė ir mirtinai sužalojo neatsargiai prie metalinio tinklo užtvaros priėjusį šeimininko terjerą. Tačiau Bronius "moka" vilkų kalbą ir jo pašaukti pilkiai netrunka priartėti prie tvoros. Medžiotojas vilkus pamėgo, kai prieš kelis metus grybautojai atnešė 4 miške surastus vilkiukus. Tuos teko maitinti iš buteliuko, vienas vilkiukas krito, tačiau kiti išaugo stipriais ir energingais vilkais.
Simbolinė parama
Visi žvėrynėlio mėsėdžiai kelia daug rūpesčių, nes maistą jiems tenka vežti net iš Trakų. Viena šiame mieste esanti mėsos perdirbimo įmonė atiduoda B. Jurgelevičiui savo perdirbamos mėsos atliekas nemokamai, nes savo transportu jas išsivežantis medžiotojas taip padeda bendrovei atliekų atsikratyti. Vietinė valdžia ir verslininkai gamtos mylėtoją remia tik simboliškai, o prasidėjus ekonominei krizei, ši parama gali visiškai nutrūkti.
2005 metais LNK televizijos akcijoje už meilę laukiniams gyvūnams B. Jurgelevičius buvo išrinktas į Lietuvos šviesuolių dešimtuką, o pernai Varėnos rajono savivaldybė įteikė Grybų šventės metu surengtame medžio drožėjų aukcione už parduotą maskviečio Nikolajaus Germano skulptūrą "Miško pasaka" gautus bei gerų žmonių suaukotus pinigus. Nors visa tai daugiau moralinis, nei materialinis palaikymas, Bronius savo veiklos nutraukti neketina.
Žvėrynėlį bet kuris lankytojas gali apžiūrėti nemokamai, o į prie vieno narvo prikaltą aukų dėžutę vienas kitas litas įkrenta labai jau nedažnai.
Tačiau skųstis nemėgstantis vyriškis baiminasi tik dėl artimiausių dienų, kai jo žmonai Marytei visame šiame ūkyje teks tvarkytis vienai. Bronius gulasi į ligoninę, kur jam trečią kartą turėtų būti operuota ranka. Lūžusi, kai ant jos užvirto medis, ranka kažkodėl vis nenori sugyti.
