Andriaus Vaitkevičiaus nuotr. (Alfa.lt)
Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir dar kartą išteisino Alvydą Albrechtą (gimusį 1962 m.), kuris buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad 1995 m. nužudė verslininką Rimantą Grainį.
Kaip teigiama Apeliacinio teismo viešai išplatintame pranešime, pagrindinis įrodymų šaltinis, kuriuo remiantis A. Albrechtas buvo kaltinamas dėl R. Grainio nužudymo, - Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu už R. Grainio nužudymą nuteisto G. B., kuriam už bendradarbiavimą prokuroras prašė sušvelninti bausmę, parodymai.
Apeliacinio teismo kolegijos nuomone, pateikta įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad G. B. parodymai nėra tiek patikimi, kad jais būtų galima neabejotinai remtis, o kitų įrodymų, kurie patvirtintų A.Albrechtą turėjus motyvą organizuoti R.Grainio nužudymą ir tai padarius, nėra pakankamai.
Be to, šią bylą nagrinėjusi Apeliacinio teismo kolegija nusprendė pranešti Generaliniam prokurorui apie šios bylos tyrimo metu galimai padarytas veikas, turinčias nusikaltimų valstybės tarnybai požymių.
Pirmosios instancijos teismas buvo pripažinęs, kad A. Albrechtas iki sulaikymo ir suėmimo nesislapstė, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta nepagrįsta jo paieška. Prokuroras prašė iš nuosprendžio pašalinti išvadą apie nepagrįstą paiešką.
Tačiau Apeliacinis teismas padarė neginčytiną išvadą, kad paieška buvo paskelbta nepagrįstai, nes A. Albrechtas nesislapstė, dirbo, mokėjo socialinio draudimo mokestį, dalyvavo autoraliuose, buvo sulaikytas vykdant kitą ikiteisminį tyrimą ir pan.
Nustačius, kad prokuroras galėjo tyčia nepagrįstai paskelbti A. Albrechto paiešką, klaidinti teismą sprendžiant jo suėmimo klausimus, įrašant į procesinius dokumentus, kad A. Albrechtas ilgai slapstėsi (nors teismo nuosprendžiu nustatyta, kad jis nesislapstė), dėl to galimai nepagrįstai ilgą laiką (dvejus metus) kalinant A. Albrechtą, tokios veikos gali turėti piktnaudžiavimo požymių. Tačiau šių aplinkybių nustatymas neįeina į Apeliacinio teismo kompetenciją, todėl apie tai pranešama prokuratūrai.
Nusikaltimas buvo įvykdytas 1995 m. gegužės pabaigoje, kai Vilniaus gatvėje, netoli Vyriausybės rūmų, sprogo po R. G. automobiliu pritvirtintas plastito sprogmuo. R. G. mirė ligoninėje praėjus kelioms dienoms po sprogimo.
Pirmosios instancijos teismas dar 2006 metais konstatavo, kad nusikaltimas įvykdytas A. Albrechtui siekiant išvengti didelės skolos (800 000 - 4 000 000 Lt) grąžinimo nukentėjusiajam.
Šią bylą kartą jau nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. gegužės mėn. buvo nusprendęs, kad A. Albrechtas neturėjo motyvo žudyti R. G. dėl skolos, kadangi per porą savaičių nuo R. G. mirties grąžino skolintus pinigus nužudytojo našlei. Skolą pavėlavo grąžinti todėl, kad iki to laiko nespėjo realizuoti prekių, kurias pirko už skolintus iš nukentėjusiojo pinigus.
Teismas taip buvo nustatęs, kad pagrindiniu laikyto kaltinimo liudytojo G. B. parodymai nėra patikimi ir jais negalima remtis, o kitų įrodymų, kurie patvirtintų A. Albrechtą turėjus motyvą organizuoti nužudymą ir tai padarius, nėra.
Generalinės prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde teigė, jog A. Albrechtui buvo skirta akivaizdžiai per švelni bausmė, be to, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
Prokuroras Apeliacinio teismo prašė paskirti A. Albrechtui 13 metų laisvės atėmimo bausmę ir iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies pašalinti skiriant bausmę pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad A.Albrechto paieška buvo paskelbta nepagrįstai bei išvadą apie ikiteisminio tyrimo institucijų kaltę.
A. Albrechtas savo apeliaciniame skunde nurodė, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis padarė šį nusikaltimą, ir prašė jį išteisinti.
Šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam teismui.
