Automobiliai, trumpikės, šokoladas, guminė lova, paukštienos paštetas, prezervatyvai. Tai tik dalis iš milijonų produktų, kurių reklama norim ar nenorim atsliūkina pas mus. Paradoksalu, tačiau visai neseniai man pačiam teko apsilankyti pas jos didenybę reklamą svečiuose.

Tikriausiai ne naujiena, kad dažnai vykdomos išskirtinės įvairių produktų prezentacijos, vadinamasis tiesioginis pardavimas. Kvietimą į jį gavau giminių dėka, mat giminaitė laimėjo loteriją, kurios prizas - produkto prezentacija ir, tai man aktualiau, - nemokami pietūs. Tad su malonumu priėmiau kvietimą dalyvauti šiame įvykyje kaip giminaitės porininkas, nes išskirtinė sąlyga - svečiai turi būti poromis. Antraip sumažėja galimybė varžytis dėl dar vieno prizo - kelionės (vienišiai čia nepageidaujami). O ir produktas (minėti jo tikrai neverta) aktualus visai šeimai, tad rengėjai buvo suinteresuoti matyti šeimynėlę.

Vėliau paaiškėjo ir dar vienas stimulas tam - pasakius kainą (dažniausiai keliatūkstantinė) poroje lengviau apsispręsti, mat teko girdėti ir tokių atvejų, kai viena moteriškė, nurėžusi „kosminę“ kainą kainuojančius puodus, vėliau vyro vos nebuvo išvyta iš namų. Žinok, žmogau, kas jūsų biudžetą tvarko. Tad sveiki peržengę slenkstį.

Į renginį atėjome šešiese - trys poros. Tiesa, mano partnerė buvo dvidešimčia metų vyresnė, tad iš karto iškilo klausimų, ar mes pora. Prisipažinus vedėjos akyse „užsidirbome“ porą riebių minusų. Vis dėlto etika įpareigoja elgtis santūriai ir nepriekaištauti nusižengėliams.

REKLAMA

Kalbant apie patį pristatymą - viskas buvo iki milisekundės ir milimetro nučiustyta - specialiai paruošti juokeliai, įspūdingi produkto privalumai, lyginimas su analogais rinkoje, pertraukėlė, ne itin gardūs pietūs, lietuviškų meilės dainų kompaktinė plokštelė ir kaip pradžioje atrodė… fiktyvūs pirkėjai, kurie, pasirodo, jau turėjo tą produktą ir retkarčiais čiaukšteldavo ditirambą jam. Vis dėlto atpažinus vieną Seimo narį, mano sąmonėje kilo nuostaba - nejaugi… Tai buvo fiktyvus pirkėjas ar ne, telieka išsiaiškinti kitiems reklamos svečiams.

Vis dėlto jei jau pakvietė į svečius, tai kodėl gi šiek tiek nepasismaginus, nepajuokavus ir neįnešus maištingų vėjų. Nenorėjau šokiruoti, bet kad įneščiau mažą sumaištį, daug stengtis nereikėjo. Viename vedėjos ištartame sakinyje panorėjęs sukonkretinti: „Pas mus, tai čia kur?“, pamačiau vedėjos akyse nesuprantamą išgąstį, o keliolikos sekundžių tyla išdavė, kad improvizacijoms čia ne vieta. Jos atsakymas: „Lietuvoje“, mane tenkino. Šypsojausi prisimynęs mokyklos laikus, kai „kalikės“ puikiai mokėdavo pamokas, tačiau paklausus klausimo kitu kampu jos pasimesdavo. Prieš mane buvo viena iš tokių, mat tiek skaičių, kiek ji paminėjo per valandą, būtų užtekę visam matematikos trimestrui.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų