Vilniaus apygardos prokuratūra paskelbė išvadas „Draugystės“ reikaluose. Išvados nėra galutinės, bet jos simptominės ir atspindinčios kai kurias tradicijas bei tendencijas Lietuvos politiniame ir teisiniame gyvenime. Išvados nieko nenustebino.
Kaip paprastai: valdžioje esantys (premjeras) yra visiškai nekalti. Atrodo, kad tam ir reikalingi teisiniai politikų veiklos tyrimai Lietuvoje, kad valdžioje esantys liktų kaip paprastai teisiškai nekalti. Tikėjimo teisingumu po tokių išvadų Lietuvos visuomenėje nepadaugėjo. Gaila, kad premjerą toks tyrimas ir tokie atsakymai patenkina. Visuomenė liko be atsakymų arba klaustukų pasidarė dar daugiau. Vienas iš klausimų – ar savarankiški prokurorai, atliekantys tokius tyrimus? Jeigu jau Vytautas Greičius, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, išėjęs iš pasitarimo pas prezidentą, sako, kad yra politinės jėgos, kurios jį tampo už atlapų, siekdamos joms reikalingų rezultatų, tai galima įsivaizduoti, kokio atlapų tampymo gali susilaukti prokurorai, tiriantys tokius reikalus kaip „Draugystės“ reikalai. Ganėtinai keista, kad į tokį Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareiškimą nė viena kita valdžia Lietuvoje nesureagavo: nei prezidentas, nei Seimas, nei Vyriausybė. Jis turėjo susilaukti dėmesio.
Tikiuosi, kad pasibaigus tyrimui mums bus sudaryta galimybė susipažinti su visa bylos medžiaga. Raštišką pažadą iš generalinio prokuroro esam gavę, kad kliūtys nebus daromos, nes tai numato ir galiojančios taisyklės. Manau, šioje situacijoje pati prokuratūra turėtų būti suinteresuota, kad visa bylos medžiaga būtų visiems, to norintiems, ne tiktai Seimo nariams, bet ir žurnalistams laisvai prieinama.
Patys socialdemokratai turėtų suprasti, kad tokios prokurorų išvados „Draugystės“ istorijos viešosiose diskusijose neužbaigė, nes tik nedaugelį visuomenėje jos galėjo įtikinti, kad prezidentas A. Brazauskas neturėjo įtakos jam pavaldžios Prezidentūros, 1997 m. parengusios tokią „Draugystės“ privatizavimo programą, kuri buvo išimtinai naudinga tik Kristinai Butrimienei. Nesena Rolando Pakso istorija akivaizdžiai parodė, kad teisinis ir politinis politikų veiklos vertinimas gali būti pakankamai skirtingas. Prezidentas R. Paksas, besirūpinantis savo draugų verslu, už naudojimąsi tarnybine padėtimi buvo atleistas iš prezidento pareigų. Socialdemokratai turėtų būti suinteresuoti, kad „Draugystės“ istorija būtų ir politiškai įvertinta. Tai galima padaryti tik Seime. Kitu atveju vertinimo procesas bus neužbaigtas.
Teismų ir prokuratūros darbas privalo susilaukti kur kas didesnio visuomenės dėmesio. Gerai, kad prezidentas ėmėsi iniciatyvos svarstyti ir rengti permainas, kurios yra būtinos teismų darbe. Tokie svarstymai neturėtų likti kabinetiniais ar darbo grupės svarstymais, reikalinga daug platesnė diskusija visuomenėje. Mes prisidėsime prie tokių svarstymų inicijavimo.
Būtų klaida laužyti sutartį su „Gazprom“
Šiandien politinė taryba svarstys Dujų įstatymų reikalus. Visi suprantame, jog tai daroma tiktai tam, kad Viktoras Uspaskichas galėtų didinti spaudimą premjerui, bandydamas parodyti, jog jis yra viską galintis. Reguliuoti monopolistus Lietuvoje reikėtų, bet to neleidžia daryti sutartis, pasirašyta su „Gazprom“ 2002 m., ir ją pasirašė A. Brazauskas. Tokios sutarties pasirašymas su įvairiomis sąlygomis, tarp kitų ir neleidžiančiomis reguliuoti monopolistų tiekėjų (tiekėjų laisviesiems vartotojams), dujų kainos, buvo didelė A. Brazausko klaida, bet dar didesnė klaida būtų šią sutartį beatodairiškai laužyti. Laužyti dėl vidinių politinių priežasčių. Sutartis su „Gazprom“ A. Brazausko buvo išgirta kaip labai gera, tačiau nieko ypač gero Lietuvai ji nedavė. Šiomis dienomis paaiškėjo ir nauji dalykai. Naujausiame „Veido“ žurnale paskelbta informacija, kad vokiečiai, kurie privatizavo kitą dalį „Lietuvos dujų“ akcijų, nesumokėjo visos žadėtos sumos ir žada jos nebemokėti. Lietuva negaus 34 mln. litų į privatizavimo fondą. Šiuo klausimu rašome paklausimą Vyriausybei.
Vyriausybė ir partijos, įeinančios į Vyriausybę, turi daugiau rūpintis, ne kas ką įveiks Dujų įstatymo klausimu, bet daug daugiau skirti dėmesio apsirūpinimui alternatyviais dujų tiekimais ir mūsų visos energetikos nepriklausomumo stiprinimu. Išsiunčiau laišką visiems valstybės vadovams, pateikdamas labai konkrečius pasiūlymus, apie kuriuos išsamiau kalbėjau praėjusios savaitės spaudos konferencijoje.
Politikę siūlyti VTEK vadove – nesusipratimas
Jeigu tiesa, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) vadovu LSDP siūlo Sigitą Burbienę, tai rodo tik visišką socialdemokratų abejingumą politikos moralei ir etikos standartams. Ne todėl, kad ką nors bloga sakyčiau apie S. Burbienę. Bet aktyvios politikės siūlymas į tokias pareigas yra visiškas nesusipratimas. Taip pat ir VTEK veiklos diskreditavimas. Jau geriau Seimo pirmininkas kreiptųsi į Teisininkų draugiją ar kitas panašias organizacijas, kad jos pasiūlytų tikrai nepriklausomų kandidatūrų.
Parengta pagal 2006 m. sausio 16 d. spaudos konferenciją
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
