Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius Jonas Blaževičius ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius Aleksandras Davidonis kartu su Estijos bei Latvijos valstybių delegacijomis Valstybės departamento kvietimu tris savaites viešėjo JAV. Per pažintinę profesinę stažuotę jie susipažino su Amerikos baudžiamąja politika, bausmių vykdymo sistema, kalinių teisių gynimo organizacijomis bei turėjo galimybę svečių teisėmis dalyvauti 131-ajame JAV pataisos kongrese. Baltijos šalių įkalinimo įstaigų darbuotojai aplankė ne vieną šios šalies pataisos įstaigą. Vis didesniu srautu į Ameriką plūstantiems mūsų tėvynainiams tikriausiai būtų pravartu žinoti, kas laukia Amerikoje nusikaltusių asmenų. J. Blaževičius sutiko plačiau supažindinti su JAV baudžiamąja politika, pateikė įspūdžius iš įkalinimo įstaigų, kuriose jam teko lankytis.
Pareigūnai
JAV veikia 98 federalinės įkalinimo įstaigos. Vidutiniškai vienoje iš jų kali apie 1 500 kalinių. Minėtų įstaigų metinis biudžetas - apie 4 milijardai JAV dolerių. Federalinės įkalinimo įstaigos direktoriaus atlyginimas - apie 8 750 JAV dolerių per mėnesį (105 000 - per metus). Vienam kaliniui išlaikyti dienai skiriama 35 JAV doleriai, iš jų 2,8 - maitinimui. Į tarnybą tokio lygio įkalinimo įstaigoje eiliniais prižiūrėtojais priimami tiktai baigę koledžus ir turintys bakalauro diplomą ne vyresni kaip 37 metų asmenys. Tokių įstaigų direktoriai skiriami konkurso būdu. Į pensiją pareigūnai išeina ištarnavę 25 metus, nepriklausomai nuo amžiaus. Tačiau sulaukęs 57 metų pareigūnas išleidžiamas į pensiją, nepriklausomai nuo jo darbo stažo šioje sistemoje. Jeigu asmuo būna ištarnavęs 25 metus, jo pensija bus 60 procentų buvusio atlyginimo.
Kaliniai
JAV gyvena 300 milijonų gyventojų. Per vienerius metus šalies migracijos tarnyba leidžia įvažiuoti ir nuolat apsigyventi 700 000 kitų šalių piliečių. Šiuo metu JAV laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo vietose (bei nuteistųjų alternatyviomis laisvės atėmimui baudomis) laikoma 6,5 milijono asmenų. Iš jų apie 2 milijonai - nuteisti bei laukiantys teismo (apie 25 procentai iš jų yra įvykdę nusikaltimus, susijusius su narkotikais), 700 000 - esantys vadinamosios parolio bei 4 milijonai - probacijos tarnybų įskaitose. Nusikaltę asmenys į valstijos ar federalines įkalinimo įstaigas patenka priklausomai nuo padaryto nusikaltimo pobūdžio ir pavojingumo visuomenei. Asmenį, įtariamą nusikaltimu, policija turi teisę sulaikyti 72 (kai kuriose valstijoje - 48) valandoms. Per tą laikotarpį sulaikytieji perduodami grafystės (apylinkės) įkalinimo įstaigoms, kurios yra pavaldžios šerifams. Per 72 valandas (nepilnamečiams - per 48) teisėjas pateikia pirminį kaltinimą. Jei asmuo už nesunkų nusikaltimą nuteisiamas iki 2 metų laisvės atėmimo, tai yra paliekamas šioje įkalinimo įstaigoje, kiti kaliniai (pavyzdžiui, nuteisti už narkotikų prekybą) perkeliami į federalinį kalėjimą arba į valstijos laisvės atėmimo įstaigą. Mirties bausmė vykdoma 22 valstijose.
1955 metais Jungtinių Tautų Organizacijos priėmė Elgesio su kaliniais minimalias standartines taisykles, tačiau nuo to laiko jų netobulino. JAV kalėjimų veikla neatitinka tiktai 7 šių taisyklių punktų. Anksčiau Amerikos centrinė kalėjimų administracija nurodydavo dažniau domėtis Švedijos įkalinimo įstaigų veiklos patirtimi. Dabar jau niekas nesiūlo sekti Švedijos kalėjimų pavyzdžiu, nes JAV daugiau kaip pusė kalinių yra užsieniečiai. Anksčiau kalėjimų darbuotojus kritikuodavo, jog jie nepataiso nusikaltėlių, o dabar sakoma, jog jų tikslas - ne pataisyti kalinius, o suteikti galimybę jiems pasitaisyti.
Nevados valstijos pataisos įstaigos
Nevados valstija - tai dykumų, kalnų ir gilių kanjonų žemė. Jos sostinė - garsusis Las Vegas. Nevados pataisos departamentas vadovauja 8 įkalinimo įstaigoms (tarp jų - ir privačiam moterų kalėjimui), kuriose laikoma apie 1 000 kalinių, bei 7 darbo stovykloms (atviro tipo lengvesnio režimo įkalinimo įstaigos). Šiam departamentui priklauso įkalinimo įstaigos, kuriose suimtieji laukia teismo. Laukiantieji teismo sudaro trečdalį visų kalinių. Į klausimą, iš kur gaunama apyvartinių lėšų kalėjimuose vykstančiai gamybai, šio departamento direktorė Dž. Krauford paaiškino, jog dalis pinigų skiriama iš valstybės biudžeto, bet dažniausiai tai yra kitų pataisos įstaigų uždirbtas pelnas. JAV galioja dar 1929 metais priimtas įstatymas, kuriuo garantuojama, jog kalinių pagamintos produkcijos kainos yra lygiavertės toms, kurią pagamino ne kaliniai. Pataisos įstaigose gamyba dažniausiai organizuojama kooperuojantis su verslininkais.
Kalėjimas dykumoje
Nevados valstijos pataisos departamento Didžiosios dykumos pataisos įstaiga yra maždaug 60 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Las Vego. Ji pastatyta pernai dykumoje, kurią supa kalnai. Šiame krašte nėra jokių gyvenviečių ar atskirų civilinės paskirties pastatų. Vasarą oro temperatūra siekia 40-50 laipsnių karščio. Tačiau oras nėra drėgnas, labiau primena suomišką pirtį. Maždaug už 3 kilometrų matyti balta dykumos plynė - JAV oro pajėgų poligonas, kuriame kariniai lėktuvai mėto bombas. Šios įstaigos direktorius Georgas A. Grigas (jo tėvai - imigrantai iš Lietuvos) juokaudamas sakė, jog kaliniai dėkingi poligonui už nemokamą šou. Kitoje dykumos kalnų pusėje yra pasaulyje gerai žinomas JAV (Nevados) atominio ginklo bandymo poligonas. Ten įrengta atominės industrijos atliekų saugykla-kapinynas, veikia naujausių JAV karinių lėktuvų (tokių kaip "B-2 Stells") bandymų centras.
Georgas A. Grigas džiaugėsi Lietuvos policijos pareigūno kepure, kurią jam padovanojo prieš kurį laiką Amerikoje viešėjęs vienas mūsų šalies Apeliacinio Teismo teisėjas. Jo vadovaujamame kalėjime yra 1 700 kalinių, nuteistų už įvairiausius nusikaltimus. Čia dirba 340 darbuotojų (tarp jų 25 - medicinos personalas). Pataisos įstaigos apsaugos perimetras yra 3 kilometrų ilgio. Jame įrengtos trys metalinio tinklo ir "Dagilio" tipo apsauginės tvoros. Betoninių tvorų nėra, nes jas statyti dykumoje tiesiog nėra reikalo. Bokštuose sargybiniai ginkluoti šaunamaisiais automatiniais ginklais, naudojamais NATO priklausančiose kariuomenėse. Bokštuose įrengti žiūronai. Vidinėje apsaugos perimetro tvoroje paleista aukšto dažnio elektros srovė, kuri ne atgal atmeta žmogų, o mirtinai jį pritraukia. Šios įstaigos direktoriui buvo įdomu sužinoti, kaip saugomos mūsų kolonijos. Išgirdęs, jog po Nepriklausomybės atkūrimo Baltijos šalyse naudoti elektros srovę įkalinimo įstaigoms saugoti uždraudė Europos Tarybos ekspertai, G. A. Grigas J. Blaževičiui pareiškė savo nuomonę. Jo teigimu, apie elektros srovę žino visi kaliniai, todėl nė vienas nuteistasis nebėgs per apsaugos tvorą. Jis pasirinks kitus kelius: arba autotransportą (išvažiuojantį iš įstaigos), arba simuliuos širdies infarktą, kad išvežtas į miesto ligoninę, kur jo lauks ginkluota pabėgimo bendrininkė - medicinos sesuo... Į apsaugos perimetro elektros įtaisą gali lįsti tiktai nusprendęs nusižudyti kalinys.
Viduryje įstaigos esančius pastatus, kuriuose gyvena kaliniai, jungia pasivaikščiojimų kiemai su sporto aikštelėmis. Kalėjimo teritorijoje nėra ne tik nė vieno medelio, bet ir žolės. Virš pastatų - bokštai su perėjomis priežiūros pareigūnams. Kadangi labai karšta, jiems iš kondicionierių pučiamas šaltas oras. Prižiūrėtojai šiuose postuose apsiginklavę pompiniais šautuvais su imitaciniais šoviniais bei šoviniais, kuriais galima sužaloti žmogų. Direktorius patikino, jog retkarčiais prieš kalinius (tuomet, kai jie susimuša) tenka pavartoti ginkluotą jėgą. Tada užtenka kelių šūvių, ir visi nurimsta. Bet prireikus "einama iki galo". G. A. Grigo teigimu, muštynės vyksta todėl, kad nuteistieji turi kopūsto galvas...
Per pasimatymą nepasimylėsi
Vienam kaliniui išlaikyti šioje įstaigoje per metus skiriama 20 000 JAV dolerių (maitinimui - 3 doleriai per dieną). Prižiūrėtojo, dirbančio pirmuosius metus, mėnesinis atlyginimas - 2 500 dolerių, iš kurių išskaičiuojama 18 procentų fizinių pajamų mokestis. Kalėjimo direktorius per mėnesį uždirba 8 000 JAV dolerių (iš jų išskaičiuojama 20 procentų). Per vienerius pataisos įstaigos gyvavimo metus buvo viena savižudybė. Yra 12 ŽIV infekuotų asmenų (jie laikomi bendrai su kitais kaliniais). Tik atvykę nuteistieji aprengiami oranžinės spalvos drabužiais (kad išsiskirtų iš kitų kalinių) ir apgyvendinami karantino patalpose. Šioje įstaigoje ilgalaikių pasimatymų nėra. Trumpalaikiai pasimatymai, kuriuos stebi prižiūrėtojai, vyksta didelėje patalpoje prie keturviečių stalų. Maisto produktų lankytojams atsinešti negalima, jų leidžiama įsigyti čia pat, pasimatymų salėje. Drausmingi kaliniai per pasimatymus gali žaisti kortomis, o nedrausmingieji su savo artimaisiais gali pasikalbėti tik telefonu, sėdėdami kabinose ir žiūrėdami pro stiklinę sieną. Pasimatymo trukmė - 6 valandos. Kaliniai turi teisę paskambinti artimiesiems. Visi telefoniniai pokalbiai įrašomi ir administracija gali jų pasiklausyti. Nuteistieji tai žino. Jie turi teisę siųsti ir gauti laiškus, kurie necenzūruojami. Tai daroma tik kalėjimo direktoriui priėmus atitinkamą sprendimą. Nuteistieji gali naudotis tik savo televizoriais (bet ne perduotais artimųjų, o nusipirktais atliekant bausmę). Kamerose gyvena po du kalinius. Čia yra dviaukštė lova, keraminis klozetas ir praustuvas. Daugiau jokių pašalių daiktų kameroje būti negali. Kalėjimo valgykloje sumontuota moderni įranga. Maistą gamina patys nuteistieji, kuriems vadovauja vedėjas. Bibliotekoje nuteistieji gali skaityti ne tik grožinę, bet ir juridinę literatūrą. Direktorius pajuokavo, jog tokia literatūra skirta tam, kad kaliniai galėtų išmokti rašyti skundus. Per G. A. Grigo vadovavimo šiai įstaigai laiką nuteistieji jo adresu padavė skundų su prašymais priteisti ieškinių už 1 milijardą JAV dolerių, tačiau jie nelaimėjo nė vieno teismo. Kalėjime yra mokymo klasės, kompiuteriai, čia nuteistieji gali mokytis užsienio kalbų.
Vidurdienį vyksta visų kalinių skaičiuotė-patikrinimas. Kaip JAV bausmių sistemos vykdymo naujovę ir teigiamą patirtį direktorius parodė Jaunimo skyrių, kuriame yra 50 kalinių. Jie vykdo sukarintą pataisos programą, kurios pagrindas - griežta drausmė. Iš šio skyriaus paleistų į laisvę ekskalinių teistumas išnyksta.
Nevados valstijos Pietinės dykumos pataisos įstaiga, veikianti nuo 1980 metų, nuo anksčiau minėtosios nutolusi per 2 kilometrus. Joje atlieka bausmę 1450 kalinių, su kuriais dirba 246 pareigūnai. Čia buvo galima plačiau susipažinti su kalinių įdarbinimo programa. Yra automobilių, kurių jau negamina pasaulio gamyklos, restauravimo baras. Kad bet koks asmuo pateiktų restauruoti automobilį šiam barui, reikia laukti ne mažiau kaip pusę metų. Kalinių uždarbis čionai didžiausias iš visų JAV įkalinimo įstaigų. Per valandą kalinys uždirba 5 JAV dolerius. Nuteistieji šį darbą brangina (todėl nepažeidžia drausmės), nes jis yra prestižinis. A. Blaževičiui ir jo kolegoms teko matyti Adolfo Hitlerio aplinkos žmonėms priklausiusius ir dabar restauruojamus automobilius, taip pat automobilį, kurio vertė - 0,5 milijono JAV dolerių, (tačiau po restauracijos savininkas jį kaip antikvarinį galės parduoti už 5 milijonus dolerių). Kitame bare kaliniai perrenka kortas, atvežtas iš Las Vego lošimų namų. Tai reikalaujantis labai didelio atidumo ir spartos darbas. Nuteistieji iš padrikai sudėtų kortų turi surinkti kalades, kurios bus grąžintos lošimų namams, o šie jas, jau kartą naudotas, parduos prekybos taškuose. Las Vego parduotuvėje tokia kortų kaladė kainuoja 1,49 JAV dolerio. Kitoje patalpoje kaliniai surinkinėjo vieno iš garsiausių JAV Harvardo universiteto palubės elektros lempų vitražinius gaubtus. Jie patys gamina vitražinį gaubtą - iš švino padaro gaubto konstrukciją, o po to išpjauna ir šlifavimo būdu pritaiko stiklines detales. Kadangi švinas kenksmingas, kaliniai dirba su respiratoriais ir kartą per savaitę tikrinasi sveikatą.
Šioje pataisos įstaigoje vykdoma jaunų kalinių (nuo 16 iki 21 metų) pataisos programa. Pirmasis etapas - 90 dienų, antrasis - vienas mėnuo, trečiasis - savaitė. Lygtinis paleidimas galimas šioje pataisos įstaigoje kaliniui praėjus visus tris etapus, taip pat perkėlus jį į kitą įstaigą. Lygtinį paleidimą taiko ne teismas ir ne pataisos įstaigos administracija, o nepriklausoma visuomenės atstovų komisija.
Privačios įkalinimo įstaigos
Per paskutinį dešimtmetį privačios pataisos įstaigos JAV atlaikė daug kritikos. Kai kas teigia, jog joms nebus vietos XXI amžiuje, kiti tvirtina, jog valstybinis sektorius nepajėgus tvarkytis su sudėtinga situacija ir jos dinamika valstybinėse pataisos įstaigose, todėl didesnė dalis pataisos įstaigų turėtų būti perduotos privačiam sektoriui. Privačios įstaigos linkusios laikyti minimaliai pavojingus kalinius. Amerikoje veikiančios 184 privačios pataisos įstaigos kaliniams išlaikyti ir pataisyti iš valstybės biudžeto kasmet gauna 1 milijardą JAV dolerių. Šiose įstaigose atlieka laisvės atėmimo bausmę 5 procentai visų Amerikos nuteistųjų.
Moterims - atskiras kalėjimas
Moterų pataisos įstaiga priklauso privačiai korporacijai. Nevados valstijos valdžia 1996 metais nusprendė įsteigti atskirą kalėjimą moterims, nes iki tol jos buvo laikomos mišriose įkalinimo įstaigose kartu su vyrais. Laimėjusi viešą konkursą, Amerikos pataisos korporacija, paėmusi banko paskolą, per metus ir 3 mėnesius pastatė šią Pietų Nevados moterų pataisos įstaigą. Ji pradėjo veikti 1997 metų rugsėjo 15 dieną. Vienai kalinei išlaikyti per dieną korporacija iš Nevados valstijos biudžeto gauna po 45 JAV dolerius. Šie pinigai naudojami taupiai. Kalėjime yra 653 vietos. Šiuo metu čia kali 460 moterų, nuteistų už nesunkius tyčinius nusikaltimus (daugiausia - už narkotikus), kurioms teismai dėl tam tikrų priežasčių negalėjo skirti laisvės atėmimo bausmės atviro tipo pataisos įstaigose - darbo stovyklose. Kadangi Nevados valstijoje nėra kitų moterų įkalinimo įstaigų, čionai bausmę atlieka ir viena 60 metų kalinė, kuri buvo nuteista mirties bausme už tai, jog vairuodama automobilį tyčia įsirėžė į žmonių minią. Per avariją žuvo 16 žmonių, 8 buvo sunkiai sužeisti. Moteris tikino, kad tai padaryti jai liepė Dievas. Atrodo, jog Nevados valdžia šiai kalinei mirties bausmės nevykdys ir leis kalėjime numirti.
Tyrimai - privalomi
Moterys neprivalo dirbti arba mokytis. Tačiau jeigu nori būti atleistos nuo bausmės lygtinai, turi surinkti tam tikrą kreditų (balų) skaičių. Moterims siūlomas darbas - parduotuvės ženklų nuėmimas nuo televizorių ir magnetolų (jie grąžinami į parduotuves su kitų parduotuvių ženklais). Tiktai viena kalinė turi teisę dirbti už šios įstaigos ribų. Las Vego bendrojo lavinimo ir koledžo dėstytojai čia skaito paskaitas. Yra atskiras skyrius kalinėms, kurios priklausomos nuo narkotikų. Čia dirba ir viena lietuvių kilmės darbuotoja, pavarde Bagdonis. Moterys gyvena kamerose po dvi. Dieną jos išleidžiamos į vidinį kiemą. Kiekviename skyriuje yra po du televizorius, nuteistosios gali naudotis mikrobangų krosnele (joje pasišildo maistą, pirktą kalėjimo parduotuvėje). Jos taip pat gali turėti televizorius, įsigytus už savo pinigus. Tačiau kalinėms draudžiama turėti grynųjų pinigų. Nuteistosios gali pasimatyti su artimaisiais pasimatymų salėje (nedrausmingoms - pasimatymai per stiklą). Intymūs pasimatymai draudžiami. Apskritai pasimatymai kalinėms gali būti uždrausti metams, jeigu šios atsisako atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus. Tai daroma norint nustatyti, ar moteris nevartoja narkotinių medžiagų. Dažniausiai tyrimui kalinės parenkamos kompiuteriu. Mirus artimam giminaičiui, ne visos nuteistosios išleidžiamos į laidotuves. Per metus leidžiama išvykti 5-6 kalinėms su administracijos palyda, tačiau tik su sąlyga, jeigu jos pačios apmokės savo ir lydinčiųjų kelionės išlaidas.
Šioje pataisos įstaigoje dirba daug savanorių iš Las Vego. Sveikatos priežiūros paslaugos kalinėms iš dalies apmokamos kaip ir valstybinėse įkalinimo įstaigose. Pavyzdžiui, jei nuteistoji savo noru prašosi apžiūrima, ji moka 4 dolerius. Jei susižalojo per muštynes - pati padengia gydymo išlaidas.
Drausmės izoliatoriuje yra 10 vienviečių kamerų (jos be langų, šviesa patenka pro grotuotus langelius). Čia kalinės patenka už šiurkščius pažeidimus, dažniausiai - už muštynes. Jos paprastai apgyvendinamos 90 dienų, tačiau yra perkeltų net keleriems metams. Moterys aprūpinamos drabužiais nemokamai. Jos turi teisę du kartus per metus kalėjimo parduotuvėje nusipirkti džinsus ir sportinius marškinėlius. Jeigu savo asmeninėje sąskaitoje turi pinigų, gali užsisakyti įstaigos virtuvėje gaminamą išskirtinį maistą pagal atitinkamą meniu bei kainas.
Kalėjimas-muziejus
Pensilvanijos valstijos Filadelfijos pakraštyje esantis kalėjimas vadinamas muziejumi. Šis 1829 metais pastatytas kalėjimas-tvirtovė pradėjo veikti kaip progresyvi to meto pataisos įstaiga. Joje kaliniai buvo laikomi po vieną griežtai izoliuoti. Buvo siekiama, kad jie neperimtų nusikalstamo pasaulio autoritetų bei blogų kalėjimų tradicijų. Nuteistieji net negalėdavo vienas su kitu susišūkauti, dirbdavo tose pačiose gyvenamosiose patalpose. Tokiu būdu buvo siekiama jų atgailos, apmąstymų ir pasiryžimo daugiau nepakartoti nusikaltimo. Kadangi kamerų durų staktos buvo neaukštos, į jas įeidamas kalinys turėdavo susilenkti. Tuo buvo skatinama jo atgaila. 1942 metais šį kalėjimą aprašė Čarlzas Dikensas. Jis griežtai kritikavo tokią pataisos sistemą, tačiau JAV specialistai manė kitaip. 1945 metais iš šio kalėjimo pabėgo grupė kalinių. Administracija, pasitikėdama vienu vyresnio amžiaus kaliniu, leido jam dirbti ne kameroje. Per mėnesį jis po siena iškasė landą, per kurią pabėgo daug nuteistųjų. Per dvi savaites jie buvo sugauti. Paskutinis kalinys, ilgai slapstęsis miške, pats atėjo į šį kalėjimą-tvirtovę. 1971 metais šis kalėjimas nustojo veikti ir tapo muziejumi.
Elektroninis seklys prasižengėliams
Nepilnamečių trumpalaikio įkalinimo centras yra Kolorado valstijos Denverio mieste. Centras padalintas į dvi dalis, kuriose atskirai laikomi nesunkiai nusikaltę ir sunkius nusikaltimus įvykdę nepilnamečiai. Įtariamą nusikaltimu paauglį policija gali vežti į nuovadą ir joje laikyti ne ilgiau kaip 5 valandas, per kurias nustatoma jo asmenybė, ankstesni pažeidimai ir taikytos poveikio priemonės. Centre yra 72 vietos, tačiau lankymosi metu buvo tik 48 nepilnamečiai (5 iš jų - mergaitės). Pažeidėjai šioje įstaigoje laikomi 10-15 dienų. Po to, priklausomai nuo teisėjo priimto sprendimo, jie perkeliami į vietinį tardymo izoliatorių arba į nepilnamečių pataisos įstaigą. Apie 30 procentų sulaikytųjų iš šio centro paleidžiami nepagrindus kaltinimo. Dieną centro gyventojai gali išeiti iš kamerų, bendrauti (netgi mergaitės su berniukais), žaisti įvairius žaidimus, žiūrėti televizorių. Jiems leidžiami pasimatymai tiktai su artimais giminaičiais, iš anksto apie tai pranešus administracijai, kuri turi nuspręsti, ar suteikti tokį pasimatymą, ar ne. Kadangi dalis tokių paauglių būna beraščiai arba mažaraščiai, jie lanko pamokas. Čia sudarytos sąlygos įgyti pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą. Beje, čia gali patekti ir tie paaugliai, kurie piktybiškai nelanko mokyklos. Nepilnamečiams nepriklauso telefoniniai pokalbiai su artimaisiais. Jie šią privilegiją gali "užsitarnauti" už labai gerą elgesį. Atsidūrę šiame centre paaugliai aprengiami drabužiais: žalios spalvos - pagrindinė masė, baltais - linkę žudyti ar užpulti, rusvais - besimokantys amatų. Centre yra du sunkiai nusikaltę dešimtmečiai. Vienas nepilnametis čionai pateko už tai, kad namuose savo brolį uždarė į šaldytuvą. Centre buvo supažindinta su privačios firmos, kuri verčiasi nepilnamečių pažeidėjų buvimo namuose elektronine priežiūra, veikla. Firma turi elektroninę įrangą, kurią uždeda pažeidėjui, pavyzdžiui, ant kojos. Jis teismo sprendimu įpareigojamas tam tikrą laiką (vietoj laisvės atėmimo bausmės) būti namuose. Tokiu būdu labai lengva kontroliuoti. Kartą per mėnesį firmos darbuotojas aplanko auklėjamąjį, pasikalba. Tokia naujovė padėjo sumažinti nepilnamečių skaičių įkalinimo įstaigose ir išsprendė jų perpildymo problemą.
Kalėjimų departamento direktoriaus J. Blaževičius su kolegomis iš Pabaltijo lankėsi ir JAV teisingumo departamento Federalinio kalėjimų biuro Maksimalaus saugumo kalėjime, Vašingtono pataisos įstaigoje, Minesotos valstijos pataisos departamente, susipažino su kalėjimų darbuotojų ir žurnalistų santykiais, Kriminalinės justicijos tarybos, Visuomenės gynybos Antrojo juridinio rajono įstaigos, visuomeninės gynėjų įstaigos, organizacijų "Amicus" ir "Emeritus", Nacionalinės teisinės pagalbos asociacijos veikla. J. Blaževičius patikino, jog daug minčių, kurios kilo besilankant Amerikos įkalinimo įstaigose, bus galima įgyvendinti ir Lietuvoje.
