Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Fiktyvios vedybos
35 metų advokato darbo praktiką turintis Algis Širvaitis pripažino, jog nelegalams gauti leidimą gyventi ir dirbti Amerikoje yra labai sudėtinga. Tokią galimybę suteikia "žalioji kortelė", tačiau ne visiems pasiseka ją išlošti. Kitu atveju darbdavys turi įtikinti šalies valdžią, jog jam konkretus darbuotojas yra itin reikalingas. Vis dėlto net ir surinkus šūsnis reikalingų dokumentų, charakteristikų, rekomendacijų, ne visuomet gaunamas teigiamas valdžios sprendimas. Tiesa, Amerikoje, o ypač Klivlende, šiuo metu labai trūksta fizikos, matematikos, biologijos, chemijos mokytojų, todėl šiems pedagogams daug lengviau oficialiai gauti darbą. Nemažai galimybių įsidarbinti turi ir medikai (ypač medicinos seserys ir slaugės). Tačiau tenka priminti, jog visais atvejais reikia gerai mokėti anglų kalbą. Tad kas belieka paprastiems lietuviams, kurie nėra nei pedagogai, nei medikai, o gyventi ir dirbti Amerikoje trokšta labiau už viską? Tokiu atveju išeitis viena - ištekėti už amerikiečio arba tapti Amerikos pilietės sutuoktiniu. Dažniausiai tokios santuokos, kurias būtų galima pavadinti sandoriais, būna fiktyvios ir gana brangiai kainuoja. Mažiausia šių eilučių autorei žinoma tokio sandorio suma - 5 000, didžiausia - 10 000 JAV dolerių. Santuokoje pragyvenus mažiausiai dvejus metus, jau galima bandyti pradėti "kovą" dėl "žaliosios kortelės". Paprastai imigracinės tarnybos darbuotojai nesikiša į šeimos gyvenimą, tačiau iškilus įtarimui, jog santuoka fiktyvi (pavyzdžiui, kam nors įskundus), jie turi teisę kišti nosis vos ne į miegamąjį. Advokatas A. Širvaitis pateikė pavyzdžių, kaip imigracinės tarnybos darbuotojai dirba šį darbą. Jie gali ateiti į tokių sutuoktinių namus bet kuriuo metu, tikrinti, ar sutuoktiniai iš tiesų gyvena kartu, juos apklausti. Paprastai vyras ir žmona apklausiami atskirai. Pavyzdžiui, valdžios pareigūnai klausia, kokios spalvos arba raštų yra patalynė, kada tą rytą jie atsikėlė, ką valgė pusryčiams, kada paskutinį kartą mylėjosi ir t. t. Taigi imigracinės tarnybos darbuotojai nevengia net pačių intymiausių klausimų. Jeigu kartą tokią ataką pasisekė sėkmingai "atremti", dar nereiškia, jog šie žmonės neapsilankys po keleto dienų, savaičių ar mėnesių. Tiesa, negalima teigti, jog fiktyviai susituokus belieka kasdien drebėti ir laukti "neprašytų svečių". Teko susipažinti su vienu lietuviu, kuris čia gyvena jau 10 metų tiktai tokios fiktyvios santuokos dėka. Tada trisdešimtmetis vyriškis atvyko į Ameriką Lietuvoje nutraukęs santuoką. Čia fiktyviai susituokė su garbaus amžiaus amerikiete. Po kelerių metų, tapęs "žaliosios kortelės" savininku, santuoką nutraukė. Tuomet grįžo į tėvynę ir su buvusia žmona susituokė antrą kartą. Dabar pora gyvena Klivlende.
Apgauta nuotaka
Daug keblesnėje situacijoje atsidūrė 45 metų kaunietė Aldona. Lietuvoje palikusi du suaugusius vaikus. Moteris nusprendė Amerikoje pasilikti ilgesniam laikui. Ilgai svarsčiusi, Aldona priėjo vienintelę išvadą, jog šią problemą išspręs tiktai vedybos. Per vieną labdaringą vakarienę ji nusižiūrėjo būsimą jaunikį - vienišą 64 metų išeivijos lietuvį. Šis inteligentiškos išvaizdos, kultūringų manierų vyriškis atrodė visiškai patikimas. Vieną popietę moteris pakvietė vyriškį kartu papietauti. Jaukiame restorane pavaišinusi žuvies patiekalu ir vynu, ji be didelių įžangų viską išdėstė. Vyriškis nė kiek nenustebo. Jam buvo malonu pabendrauti su simpatiška, dvidešimčia metų jaunesne tautiete, tad sutiko laikinai tapti jos išrinktuoju. Aldona už tai pažadėjo tam tikrą pinigų sumą. Netrukus buvo įregistruota šių dviejų žmonių santuoka (visas vedybų išlaidas apmokėjo taip pat "jaunoji"). Moteris su "jaunikiu" netgi nusifotografavo, mat žinojo, jog tokių nuotraukų kaip įrodymo bet kuriuo metu gali pareikalauti imigracinės tarnybos pareigūnai. Atrodė, svajonei buvo lemta išsipildyti. Deja, po kelių savaičių staiga paaiškėjo, jog fiktyvusis jaunikis visiems rodo vestuvines nuotraukas ir giriasi vedęs šią moterį. Jo draugai vienišiai ima rimtai pavydėti. Sužinojusi apie tai, Aldona puola į neviltį, mat buvo prašiusi šį sandorį laikyti paslaptyje. Tačiau viskas tik prasideda. Vyriškis pradeda reikalauti, jog Aldona persikeltų pas jį gyventi, gamintų valgį, tvarkytų namus, vaikščiotų kartu su juo į lietuvių parapijoje organizuojamus renginius, kartu lankytų bažnyčią - žodžiu, atliktų visas žmonos pareigas. Tiesa, pareiškia, jog vienoje lovoje jie galį ir nemiegoti. Į klausimą, kodėl taip elgiasi, atsako paprastai: "Esi mano žmona, todėl privalai vykdyti jos pareigas". Jis netgi pažada už tai neimti sutarto užmokesčio - 5 000 JAV dolerių. Supratusi, jog fiktyvusis vyras net nemano laikytis susitarimo, Aldona nusprendžia išsiskirti. Skyrybų dokumentus jau tvarko advokatai. Moteris suskaičiavo, jog šios nevykusios vedybos jos kišenę palengvins 2 000 JAV dolerių. Taigi ne visiems vedybos su Amerikos piliečiais baigiasi sėkmingai.
Ir Amerikoje lietuviai kenčia nuo savo tėvynainių
Advokato A. Širvaičio teigimu, per pastaruosius pusantrų metų lietuvių emigrantų labai pagausėjo. Amerikos laikraščiai dar neskelbia apie mūsų tėvynainių įvykdytus nusikaltimus (rusai jau spėjo "išgarsėti" vagystėmis, apiplėšimais), tačiau tarp lietuvių jau sklando gandai apie prasidedantį reketą. Kalbama, jog ne vienas Čikagoje nelegaliai gyvenantis ir dirbantis lietuvis savo tautiečiams reketininkams buvo priverstas sumokėti po 100 JAV dolerių už tai, kad nebūtų įskųstas imigracinei tarnybai. Tarp Lietuvių auga nepasitikėjimas, nes buvo atvejų, kai tam tikrus darbus organizavę jaunuoliai dingo kartu su žadėtuoju užmokesčiu. Baisiausia, jog patekęs į tokią situaciją negali niekam pasiskųsti, nes gresia deportavimas iš šalies. Beje, net ir turintieji "žaliąją kortelę" privalo elgtis nepriekaištingai, nes už tam tikrus pažeidimus, o juo labiau už nusikaltimus, kad ir nesunkius, gali greitai jos netekti.
Lietuvių "Klubelio" svečias - pats Dž. Bušas
Po sunkios darbo dienos arba savaitgalį skrupulingai uždirbtus dolerius skaičiuojantys tautiečiai renkasi 185-ojoje Rytų gatvėje įsikūrusiame Lietuvių klube. Šią Klivlende labiausiai pamėgtą lietuvių susibūrimo vietą visi įpratę vadinti klubeliu. Čia veikia baras, galima pažaisti biliardą, išbandyti kėglių takelio tiesumą, galima tiesiog spoksoti į didžiulį televizoriaus ekraną, klausytis lietuviškos muzikos, susipažinti. Kaip tik čia prie lietuviško (arba amerikietiško) alaus bokalo arba kokteilio taurės mezgasi pažintys, sprendžiamos įsidarbinimo, gyvenamojo ploto bei kitos problemos. Nors klubo nariu gali tapti kiekvienas, sumokėjęs metinį dešimties dolerių mokestį, tačiau durys atidaromos visiems, norintiems čia apsilankyti. Klubelį pamėgo ne tik lietuviai, bet ir amerikiečiai. Pastarieji čia jaučiasi kaip namie. Ketvirtadieniais lankytojų itin pagausėja, nes tądien virtuvės šeimininkės svečiams siūlo nepaprastai gardų patiekalą - keptus vištų sparnelius. Kai pas senuosius mūsų išeivijos atstovus atvyksta tautiečiai iš kitų valstijų, jie taip pat vedami į klubelį. Čia dažnai užsuka ir Lietuvos garbės konsulė Ohajo valstijoje Ingrida Bublys, o jos jaunėlė dukra Gaja su būriu draugų lankosi dar dažniau. Beje, lietuviai tikino, jog keliaudamas po valstijas čia buvo užsukęs ir dabartinis Amerikos prezidentas Džordžas Bušas. Kai kam čia praleistas vakaras tampa lemtingu. Viena jauna moteris prisipažino čia susipažinusi su žmogumi, kuris labai pakeitė jos tolesnį gyvenimą - padėjo įveikti depresiją, surado pelningą darbą. Beje, visi klubelio lankytojai čia jaučiasi visiškai laisvai - iš tiesų kaip Amerikoje.
Viename būryje
Klivlende įsikūrusius senosios lietuvių išeivijos atstovus vienija organizacija "Viltis" ir jos leidžiamas laikraštis "Dirva", bendros šventės ir renginiai, o štai naujuosius atvykėlius suburti bando sambūris "Gija". Prieš keletą metų dabartinio "Gijos" pirmininko Dainiaus Zalenso iniciatyva Kristalo gatvėje išsinuomotame namelyje vakarais pradėjo rinktis bendraminčiai. Kirsdami bulvinius blynus, didžkukulius ir kitus lietuviškus patiekalus, jie nutarė laikytis kartu, burtis į vieną didelę šeimą. Skirtingai nei "Krantas" Čikagoje arba "Versmė" Niujorke, Klivlendo "Gija" bando suburti ne tik ne per seniausiai atvykusius lietuvius, bet ir senosios išeivijos atžalas, organizuoja įvairias šventes (Jonines, "Haloween" kaukių balių), išvykas (buvo išvykę į krepšinio varžybas pasirgti už Arvydą Sabonį ir Žydrūną Ilgauską), kartu žiūri lietuviškus filmus, organizuoja koncertus (čia neseniai lankėsi Vytautas Kernagis ir Andrius Mamontovas), kartu švenčia gimtadienius, dalijasi naujienomis iš Lietuvos ir, žinoma, stengiasi padėti kiekvienam, kam reikia pagalbos. Beje, tuo galima įsitikinti atsivertus "Gijos" puslapį internete. Čia pateikiama itin svarbi informacija naujai atvykstantiems tėvynainiams. Klivlende yra lietuviškas bankas "Taupa", kuriame galima atsidaryti sąskaitą, įsigyti lengvatinę paskolą. Pasiilgusieji lietuviško maisto gali užsukti į restoraną "Gintaras", esantį jau minėto klubelio pašonėje. Čia galima pasimėgauti cepelinais, bulvių plokštainiu, bulvinėmis dešrelėmis, koldūnais. Ištroškusieji galės atsigaivinti lietuvišku "Utenos" bei "Kalnapilio" alumi, o bijantieji pamiršti lietuviškos degtinės skonį galės išlenkti taurelę šio stipresnio gėrimo.
