Ir kas būtų pasakęs, kad dabar, jau šešioliktais nepriklausomybės metais, mums tiek bus skirta pavojų?..
O viskas atrodė taip gražu – euroatlantinė integracija, demokratijos plėtra garantuota, turim netgi eksportui... Bet... Še tau, boba, Devintinės, – tarsi kas už liežuvio būtų traukęs, už rankos būtų vedžiojęs – tos nelemtos karikatūros.
„Turiu pasakyti aiškiai, kai kurios publikacijos kai kuriuose respublikos laikraščiuose nepadidino mūsų karių saugumo“, – tarsi iš automato pyškino Komitetas. Departamentas atitarė dar griežčiau. „Kai kurių asmenų atžvilgiu jau imtasi kai kurių priemonių, o kai kuriems objektams, kuriems kai kurių religinių pažiūrų atstovai galėtų kelti tam tikrą pavojų, skirtos kai kurios papildomos priemonės. Situacija yra kontroliuojama“, – tvirtai ir konkrečiai, kaip ir dera rimtai institucijai, raportavo visuomenei saugumas.
Gerai, kad turim, kas laiku reaguoja, – pagalvojau ir tąkart ramiai užmigau.
Bet kaip diena, taip naujiena... „Kai kurios politinės partijos finansuojamos kai kurių užsienio valstybių lėšomis“, – jau kitą rytą mane iš lovos išvertė Levitano balsu dienos spaudos apžvalgas skaitantis žurnalistas.
Nejaugi mūsų, pagalvojau ir pusnuogis nulėkiau iki artimiausio spaudos kiosko. Ir ką jūs manot? Visaip skaičiau. Ir pažodžiui, ir paraidžiui, ir tarp eilučių, bet mūsiškės pavadinimo taip ir neradau. Deja, neradau ir jokio kito. Klausinėk neklausinėjęs dabar, vaikšto visi kaip vandens prigėrę, akis varto ir neprisipažįsta. Ogi tikrai gavo, – manau. Jei vyrai sako, tai žino...
Šįkart be vaistų akių jau nesumerkiau. O dar tas nelemtas gripas (ne mano, paukščių). Ir kaip netikėsi... Aplinkui, nelyginant kokią meilės ligą, jį jau turi kone visi – vokiečiai, italai, latviai ir tikriausiai (patys to nežinodami) net baltarusiai. Jau, rodės, buvo pasisekę, tiksliau – nepasisekę, ir mus. Ėmė ir pasimirė Klaipėdoje indas, mėgęs laive jūreiviams šaldytą vištieną gaminti ir į praskrendančius paukščius žiūrėti... Tai kas, kad ne lietuvis, – greitosios pagalbos automobilio taigi mūsiško būta...
Pradžia buvo kaip reikiant, – ir diagnozė, ir aliarmas... Tuo metu lyg tyčia krito ir pirmosios antys. Todėl tikrinti puolėm visus, ėmėmės gulbių, varnų irgi pelėdų... Artinosi žvirblių eilė. Komitetas šįkart taip pat nesnaudė, – raportavo gavęs patikimos operatyvinės informacijos, kad po kaimus ties Panevėžiu pasirodė apsišaukėlių veterinarų, esą renkančių įtartinus naminius sparnuočius...
Pakėlėm visus, kurie dar galėjo kilti. Ir netrukus sodiečio kiemą užgriuvo ne toks jau menkas pulkas.
„Tėvuk, vištas palaidas laikote, veterinarijos instrukcijų nepaisote, jūs ką, nežinote, kad paukščių gripas siaučia“, – bėrė vieną po kito klausimus operacijai Panevėžy asmeniškai vadovaujantis Komitetas.
– Kad siaučia, tai girdėjau, bet panašu, kad ne čia, o Vilniuj. Ir, man atrodo, ne gripas, o paprasta tryda bus jus, vaikeli, apėmus...
O tuo metu per radiją vyriausiasis šalies veterinaras pranešė, kad žvirblių tikrinti nereikės, – pasirodo, šitie atsparūs, o visa kita, net ir patikima komiteto informacija, nepasitvirtino...
Gerai, kad turim, kas laiku reaguoja, – ir vėl pagalvojau. Bet vidurių lašų dėl viso pikto nusipirksiu... Maža kas... Juk ir pats dabar Vilniuje...
Albertas Sereika yra LR Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys.
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
