Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimuose pateikiami bendrovėms liberalesni privalomo audito reikalavimai. Projekte reglamentuojama, kad jis tampa reikalingas ne visoms įmonėms.
Valstybė, užimdama liberalesnę poziciją, palieka teisę įmonėms pačioms apsispręsti, kaip panaudoti savo lėšas: ar taupyti audito sąskaita ir labiau rizikuoti mokėti baudas, ar atlikti auditą ir turėti daugiau garantijų. Taip šią įstatymo projekto nuostatą komentuoja advokatų kontoros "Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai" (LPVP) advokatė Dovilė Burgienė.
Galimybė neįvesti privalomo audito buvo svarstoma ir prieš kelerius metus priimant dabar galiojantį Akcinių bendrovių įstatymą. Tačiau tam nebuvo pritarta. Buvo nustatytas privalomas auditas visoms AB, o UAB reikėjo įvykdyti ne mažiau kaip dvi iš trijų įstatyme numatytų sąlygų. Tačiau šios galiojančio įstatymo nuostatos daugelis UAB nevykdė.
"Tai visai nenuostabu, nes dažnai yra nevykdomi ne tik šie, bet ir daugelis kitų galiojančio Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų. Štai, pavyzdžiui, esant bankrotinei situacijai įmonės pačios neskelbia bankroto, nors įstatyme tai numatyta", - teigia audito įmonės "Moore Stephens Vilnius" direktorė Danguolė Pranskėnienė.
Tai, kad mažesnės įmonės nebus verčiamos audituoti savo finansines ataskaitas, anot D. Pranskėnienės, naudinga tik valstybės biudžetui, nes po mokesčių inspekcijos pareigūnų patikrinimų įplaukos į jį turėtų tik padidėti.
"Paprastai audituoti smulkesnes kompanijas yra sunkiau, nes ten dažnai dirba žemesnės kvalifikacijos buhalteriai. Jie apkrauti visų rūšių darbais, apskaita nekompiuterizuota, todėl klaidų galimybė yra didelė", - konstatavo audito įmonės direktorė.
LPVP advokatės D. Burgienės manymu, liberalesnės projekto nuostatos privalomo audito atžvilgiu - teigiamas žingsnis. Protinga neversti UAB leisti pinigus auditui, kai joje tėra vienas akcininkas ir, tarkim, penki darbuotojai (nors įmonės pelnas nemažas ir apyvarta didelė). Ypač kai tas auditas reikalingas tik tam vienam akcininkui, - pabrėžė D. Burgienė. - Tiesiog atsižvelgus į susiformavusią privalomo audito reikalavimo taikymo praktiką buvo padarytas logiškas pataisymas".
Audito paskirtis - ne ieškoti mokestinių pažeidimų, o patikrinti, ar apskaita įmonėje atliekama tvarkingai, ar atitinka nustatytus standartus. Anot LPVP advokatės, tai tiesiog priemonė akcininkams patikrinti, ar nešvaistomas įmonės turtas.
Įstatymo projekto nuostata smulkioms bendrovėms, kurioms auditas neprivalomas, neužkerta galimybės kitais būdais tikrinti apskaitos teisingumo. Pavyzdžiui, jos gali pasisamdyti konsultantą ar išorinį auditorių ir paprašyti jo patikrinti atskaitomybę, kad klaidos būtų rastos ir ištaisytos.
Liberalesnės įstatymo projekto nuostatos dėl privalomo audito, "Moore Stephens Vilnius" audito įmonės direktorės D. Pranskėnienės nuomone, ko gero, susijusios ir su buvusiais pasauliniais didžiųjų audito kompanijų "Didysis ketvertas" skandalais, kurie pakirto auditorių prestižą.
"Mūsų auditorių vėliavoje parašyta, jog mes dirbame visuomenei, nes teisingos finansinės ataskaitos reikalingos ne tik įmonei, bet ir kitiems finansinių duomenų vartotojams. Iš įstatymo projekto darytina išvada, kad visuomenei tai nėra svarbu", - konstatavo audito įmonės direktorė.
Šiuolaikiškai dirbančios kompanijos, D. Prankėnienės nuomone, samdys auditorius, kaip ir iki šiol, nes tai joms naudinga. Na, o auditorių darbų apimtys neturėtų labai sumažėti, nes prieš kelerius metus įsigaliojus privalomam auditui jos nelabai ir išaugo.
Įstatymo projekte numatyti dvigubai didesni turto sumos ir pardavimų pajamų reikalavimai UAB, kurioms auditas bus privalomas. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta audito įmonė turės patikrinti metinę finansinę atskaitomybę tose UAB, kuriose bus tenkinamos ne mažiau kaip dvi iš šių sąlygų: pardavimo grynosios pajamos viršija 10 mln. litų per ataskaitinius finansinius metus (dabar - 5 mln. litų), balanse nurodyto turto vertė viršija 5 mln. litų (dabar - 2,5 mln. litų), vidutinis metų sąrašinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus viršija 50 žmonių.
ELTA
