1996 metų lapkričio 11 dieną Kęstutis Katinas įvykdė patį baisiausią nusikaltimą - girtas užpuolė iš mokyklos namo ėjusią gerai pažįstamą mergaitę. Žiauriai sumušęs ją išžagino, o kai nukentėjusioji prasitarė pasiskųsianti tėvams, auką ėmė kankinti, kol nužudė (pasmaugė iš jos pačios batų ištrauktu raišteliu).
Kęstutį Katiną tyrė teismo psichiatrai. Jie paskelbė, neva jaunuolis esąs nepakaltinamas, todėl "sunkaus nusikaltimo darymo metu nesuprato savo veiksmų ir negelėjo jų valdyti". Dėl šios priežasties K. Katinas teisme nedalyvavo - jam atstovavo advokatas. Nepilnametės skriaudikui buvo paskirtas priverstinis gydymas prichiatrijos ligoninėje.
Apie šią painią bylą ir jos nagrinėjimą "Akistatoje" buvo plačiai rašyta. Gerai žinodama įvykio aplinkybes ir K. Katino elgesį nusikaltimo metu, laikraščio žurnalistė suabejojo Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrų komisijos išvadomis, teigusiomis, neva darydamas nusikaltimą K. Katinas nesuvokė savo veiksmų. Tuo negalėjo patikėti ir nužudytos mergaitės artimieji. Mat bylos medžiagoje buvo užfiksuota, kad po nusikaltimo K. Katinas išsiskalbė kruvinus rūbus, pažįstamiems parodė iš aukos atimtus asmeninius daiktus ir užsiminė, kad laisvėje jo dienos jau suskaičiuotos...
Nukentėjusioji pusė parašė skundą Apeliaciniam teismui ir paprašė paskirti K. Katinui pakartotinę komisijinę teismo psichiatrinę ekspertizę. Šios ekspertizės išvada jau buvo kitokia: nustatyta, kad K. Katinas vis dėlto suprato, ką darė, todėl privaląs stoti prieš teismą. Kadangi sunkų nusikaltimą K. Katinas buvo padaręs dar būdamas nepilnametis, Panevėžio apygardos teismas jam skyrė tik 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
