Kaklo arterijų susiaurėjimas?
Aterosklerozė - tai lėtinė arterijų liga, pasireiškianti jų sienelių sustorėjimu ir "apaugimu" plokštelėmis, kurios susidaro kaupiantis vidinėse arterijų ertmėse riebalinėms medžiagoms, dažniausiai cholesteroliui. Arterijos netenka elastingumo, jų sienelės sustorėja, sumažėja kraujagyslių spindis. Tai sukelia kraujo apytakos ir širdies veiklos sutrikimus, sumažėja minkštųjų audinių aprūpinimas krauju. Ši liga dažniausiai pažeidžia širdies, smegenų ir galūnių kraujagysles.
Šiuo metu aterosklerozinius arterijų susiaurėjimus kraujagyslių chirurgai gali išvalyti arba arterijas pakeisti poodine vena ar dirbtine arterija. Tai labai svarbu esant magistralinių kaklo arterijų susiaurėjimams. Juk esant jų užsikimšimui ir įvykus insultui, dalis smeganų žūva, žmogų paralyžiuoja. Net atkūrus kraujotaką per užakusią arteriją, smegenys nebeatsigauna, žmogus išlieka paralyžiuotas.
Kaklo arterijų susiaurėjimų, ypač miego arterijos, ligonis dažniausiai visai nejaučia. Arterijai visai užakus, jį staiga paralyžiuoja prieš tai nebuvus jokių perspėjančių simptomų. Gydytojai teigia, kad jeigu vargina bėdos dėl kojų arterijų, tai didelė tikimybė, kad esama susiaurėjimų ir kaklo arterijose, todėl gresia insultas.
Taigi reikia pasitikrinti kaklo arterijas, ar jose nėra kritinių susiaurėjimų. Aterosklerozė ir vyksta visose organizmo arterijose. Kraujagyslės dažniausiai kalkėja, siaurėja bei užanka dėl padidėjusio cholesterolio kiekio, amžiaus, rūkymo ir kitų priežasčių. Apie 80% aterosklerozė pakenkia stambiosioms magistralinėms smegenų arterijoms kakle, o tai jau insulto pavojus. Svarbu tai laiku nustatyti ir chirurgiškai pataisyti.
O svarbiausia - padarykime viską, kad apsisaugotume nuo aterosklerozės. Žinoma, tai nelengva. Jeigu ji mus jau palietė, užkirskime kelią jos progresui. Liaudies medicina sergantiems ateroskleroze rekomenduoja valgyti arbūzus, baklažanus, gerti pusvalandis prieš valgį po arbatinį šaukštelį gudobelės vaisių sulčių. Žalioji arbata taip pat labai pagerina sergančiųjų ateroskleroze savijautą. Tinka ir miško žemuogių lapų arbata. Gerai per dieną suvartoti po pusę arbatinio šaukštelio į miltelius sutrintų džiovintų jūros kopūstų, gerti šviežias baltagūžių kopūstų lapų sultis (po pusę stiklinės likus ketvirčiui valandos iki valgio).
Liaudies medicinos žinovai tvirtina, kad aviečių uogos stabdo aterosklerozės vystymąsi. Jie pataria gerai nuplauti, nusausinti 250 g krienų šaknų, stambiai sutarkuoti, 20 minučių pavirinti su 3 litrais vandens sandariai uždarius, paskui atvėsinti ir nukošti. Gerti 3 kartus per dieną po pusę stiklinės. Nustatyta, kad medus tinka aterosklerozės profilaktikai (vartojamas vieną arba pusantro mėnesio be pertraukos, kasdien po 30 g su citrina). Patariama kartu gerti vitaminą A (profilaktikai). Nuo seno aterosklerozė, ankstyvas senėjimas, mažakraujystė ir kitos ligos gydomos žiedadulkėmis ir bičių duonele.
Česnakas liaudies medicinoje ypač populiari priemonė nuo aterosklerozės. Jo užpilas ruošiamas taip: šaukštelis susmulkintų česnakų užpilamas dviem stiklinėmis kambario temperatūros vandens, valandą palaikoma, nukošiama ir geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną po valgio. Tačiau jo nepatartina vartoti sergant inkstų ir kepenų ligomis, prieš sudėtingas operacijas, nevartoti dideliais kiekiais, jeigu kartu vartojami kraujo krešėjimą mažinantys vaistai.
Yra ir kitų liaudiškų priemonių nuo aterosklerozės. Kelis kartus per dieną suvalgyti po šaukštelį svogūnų sulčių, sumaišytų su šaukšteliu medaus. Ridikų sultis sumaišyti su medumi. Gerti jas pradedant nuo pusės stiklinės ir pamažu pereinant iki dviejų stiklinių per parą. Dozę kasdien didinti 10 - 15 g. Tai ne tik užkerta kelią aterosklerozei, bet ir tirpdo tulžies pūslės akmenis.
Nuo aterosklerozės, padidėjusio kraujospūdžio geriama grikių lapų ir žiedų arbata. Nuo to paties, ir dar medžiagų apykaitai gerinti, geriamos burokėlių sultys, pusiau sumaišytos su medumi (po pusę stiklinės 3 - 4 kartus per dieną). Patariama valgyti sorų kruopų košę, kasdien suvalgyti po 2 - 3 nedideles česnako skilteles ir būtinai valgyti citrinas, kopūstus bei varškę.
Labai teigiamai atsiliepiama apie šį vaistą nuo aterosklerozės, hipertonijos ir skausmų širdies plote. Reikia sumaišyti stiklinę medaus, stiklinę morkų sulčių, stiklinę krienų sulčių ir 1 - 2 citrinų sultis. Sandariai uždengus 2 - 3 paras palaikyti tamsioje, vėsioje vietoje. Gerti po vieną arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną 12 - 15 minučių prieš valgį. Gydymo kursas 3 - 4 savaitės.
Arba - nakčiai išgerti šaukštą medaus su pienu arba citrinos sultimis.
O štai šis jos receptas susideda grynai iš vaistažolių: reikia sumaišyti po 5 šaukštus gervuogės lapų, paprastojo amalo lapų, sukatžolės, pelkinio pūkelio ir raudonosios gudobelės žiedų. 10 - 12 šaukštų mišinio užplikyti vienu litru verdančio vandens ir šiltai uždengus palaikyti per naktį. Rytą pakaitinti 15 minučių vandens vonelėje ir perkošus gerti šiltą po vieną stiklinę 3 - 5 kartus per dieną su medumi. Tai taip pat nuo aterosklerozės, hipertonijos, skausmų širdies plote.
Sumaišyti po 4 valgomuosius šaukštus ramunėlių žiedų, bruknių lapų ir paprastosios sukatžolės lapų, po 5 šaukštus jūros kopūstų lapų ir gudobelės vaisių, po 6 šaukštus juodojo šermukšnio (aronijos) uogų, kukurūzų žiedų ir amalo lapų. Vieną šaukštą šio mišinio užpilti puse litro vandens ir virinti tol, kol liks pusė skysčio. Po to palaikyti valandą, perkošti, išspausti, ir jeigu nuvirė daugiau negu pusė vandens, įpilti verdančio vandens iki 250 - 300 ml. Visą nuovirą gurkšneliais išgerti per dieną.
Tų liaudiškų patarimų yra daug, tačiau jie taikomi profilaktiškai arba vos aterosklerozės paliestoms arterijoms. Kai minėti negalavimai ima kelti nerimą, būtina nedelsiant kreiptis į angiochirurgus.
Paruošė Ona Naruševičiūtė
