Aurelija JARUŠEVIČIŪTĖ, Vytautas ŽUTAUTAS
Skrydis
Gal ir nebederėtų kelionės reportažą pradėti nuo skrydžio, nes tai lyg ir tapo reportažų trafaretu, bet skrendant į Amsterdamą teko sėsti į lėktuvą, kuriuo neseniai mūsų korespondentas Sigitas Stasaitis grįžo iš Londono. Akylesni skaitytojai turbūt prisimena, kad Sigitas rašė, jog iš to boingo kuro bakų teka benzinas. Tad pirmiausia ir kreipėmės į lėktuvo kapitoną Vidą Parutį, kad paaiškintų, kaip yra, ar užteks to kuro iki Amsterdamo. Patyręs lakūnas tik nusijuokė ir paaiškino, kad nuskrisime ne tik į Amsterdamą, bet ir atgal grįšime su Vilniuje įpiltu aviaciniu žibalu. Su padangių asu per dvi skrydžio valandas aptarėme ir kitus su "Lietuvos avialinijomis" sietinus reikalus, kalbėjomės apie įmonės privatizaciją. Juolab kad kapitonas pasirodė esąs senas pažįstamas, kaip ir vienas iš mūsų, - kėdainietis. Vidas jau daug metų prie lėktuvo šturvalo. Skraidė An markės turbosraigtiniais, įsisavino tarybinės aviacijos pasididžiavimą Tu. Dabar - prie "Boeing 737-300" vairo. Tai moderniausias "Lietuvos avialinijų" išsinuomotas lėktuvas. Skraido į Amsterdamą ir Londoną. Ten, kur kitų, senesnių, lėktuvų nelabai priima. Per daug triukšmingi ir "Boeing 737-200", ir SAAB, o apie tarybinius jakus ir tupolevus nė kalbėti neverta.
Stebėdamas boingo skrydį Amsterdamo link pastebėjome, kad jis skrenda ne pačiu artimiausiu keliu - per Lenkiją, Vokietiją, - o suka palei Nemuną Baltijos jūros link, kurį laiką skrenda virš jūros, virš Danijos. Pasirodo, kad skristi virš Lenkijos yra gan brangu, o ir lėktuvų virš Europos jau tiršta. Lėktuvo palyda, skrendant virš Lenkijos, kainuoja 65 dolerius už 100 kilometrų. Lietuvos navigacinių skrydžių valdymo centras už tokį pat atstumą ima 55, o, pavyzdžiui, estai - tik 23 dolerius. Kol kas Lietuva valdo gan didelį gabalą dangaus virš Baltijos, Kaliningrado srities, lydi ne tik į Vilnių, bet ir į Petrogradą Baltijos jūros kraštu skrendančius lėktuvus. Tad pinigai iš dangaus, kuriuos pagal susitarimą reikia pasidalinti su kaliningradiečiais, dar vis byra, bet jei kainos už aptarnavimą augs ir toliau, Lietuvos erdvė gali likti tuščia.
Beje, lėktuvai brangiai ima ir už lėktuvų aptarnavimą oro uoste. Praktiškai už Tarptautinį Vilniaus oro uostą pigesni visi Europos oro uostai, o paslaugų kokybė juose aukštesnė. Beje, brangūs oro uosto, skridimo mokesčiai labai mažina "Lietuvos avialinijų" pelną. Ir nors keleivių vis daugėja, avialinijos dirba nuostolingai. Pernai nuostoliai sudarė daugiau nei 27 milijonus litų. Aišku, tie skaičiai keleiviui, patogiai įsitaisiusiam lėktuvo salone, visai nerūpi. Jam svarbu, kad skrydis būtų saugus, kad gautų skaniai pavalgyti, ir labai malonu, kad turi galimybę užeiti į vado kabiną. Juk lietuviai - ne tik krepšininkai, bet ir lakūnai. Dažnas mūsų svajojo apie žydrąją padangę, tik ne visiems pavyko savo svajonę įgyvendinti.
Vilnius - Amsterdamas
Pagaliau priekyje pasirodo Schipholio oro uosto 5 nusileidimo ir pakilimo takai. Patys olandai sako, kad pagal dydį tai trečias oro uostas Europoje. Po Londono ir Paryžiaus. Lietuvių, skrendančių į Schipholį - daug. Šiuo metu, be boingo, kasdien į Amsterdamą ir atgal skraido ir vienas iš saabų. Amsterdamo Schipholio oro uostas daugeliui tapo paskutiniu tašku Europoje, prieš skrendant į mums taip artimą ir visų trokštamą pamatyti Ameriką. Iš Schipholio galima nukakti ne tik į kitus žemynus, bet ir tenka čia persėsti į kitus lėktuvus, norint patekti į Europos miestus. Oro uostas, nors ir didelis, bet neklaidus. Viską susirasi net nemokėdamas kalbos. Beje, oro uostas dar žymus ir tuo, kad bene vienintelis Europoje yra žemiau jūros lygio. Panašiai kaip ir visa Olandija arba tiksliau - Nyderlandai. Apie 40 procentų šalies teritorijos yra žemiau jūros lygio ir nuo užsėmimo šias žemes saugo gausybė užtvankų bei pylimų.
Prieš važiuodami į naują šalį būtinai pavartome enciklopedijas ir žinynus, kad nuvažiavę nebūtume visiškai žiopli. Tad išvažiuodami jau žinojome, kad Nyderlandai plotu yra pusantro karto mažesni už Lietuvą, o gyventojų - kokius 5 kartus daugiau. 42 000 kvadratinių kilometrų gyvena net apie 17 milijonų žmonių. Valstybinė kalba - olandų, bet susikalbėti galima ir angliškai, vokiškai, daugelis moka ir prancūziškai. 38 procentai gyventojų - katalikai, apie 30 procentų - protestantai. Šalyje - konstitucinė monarchija. Šiuo metu šalį valdo karalienė Beatričė. Kaip tik tomis dienomis, kai lankėmės Amsterdame, Nyderlandų parlamentas didele balsų dauguma pritarė sosto įpėdinio Vilemo Aleksanderio vedyboms su sužadėtine Maksima Zoreguieta. Poros vestuvės numatytos 2002-ųjų vasario 2-ąją. Parlamento pritarimas vedyboms būtinas pagal Konstituciją. Kai kurios partijos priešinosi karalienės Beatričės sūnaus santuokai su argentiniete, nes jos tėvas karinės chuntos laikotarpiu Argentinoje buvo vyriausybės narys.
Nyderlandų sostinė - Amsterdamas, tačiau vyriausybė ir karalienė dirba Hagoje.
Ką mes dar žinojome apie Nyderlandus? Dar sovietmečio laikais buvome girdėję apie olandiškus cukrinius runkelius, auginamus Lietuvoje, ir apie olandiškas karves. Jūreiviai, aišku, puikiai žinojo didžiausią pasaulio uostą Roterdamą. Šiais laikais, artėjant prie Europos, ir žinių pagausėjo. Tiesa, viena iš labiausiai išsivysčiusių Europos valstybių mums viena iš paskutiniųjų panaikino vizų režimą, nors vizos netrukdė iš Nyderlandų į Lietuvą vairuoti padėvėtus automobilius. Ne vienas lietuvaitis ir dabar vairuoja fordus, volvus, mazdas bei kitus automobilius, kurių ankstesnis šeimininkas - olandas. Beje, dar ir šiuo metu Nyderlandų Karalystė Vilniuje neturi savo ambasados. Yra tik Olandų namai. Gal dėl to, o gal ir dėl kitų priežasčių Amsterdame jokiame banke lito neparduosi. O štai latviškų latų ir estiškų kronų gali išsikeisti. Viešbučio informaciniuose kataloguose irgi pastebėjome, kad informuojama, kaip pasiskambinti į Latviją ar Estiją, o kaip susisiekti su Lietuva, reikia žinoti pačiam.
Šiuo metu prekybiniai ryšiai su Nyderlandais, kaip ir su kitomis Europos valstybėmis, plečiasi, bet plečiasi ir kriminaliniai ryšiai. "Akistatoje" jau ne kartą rašėme apie Lietuvoje nukentėjusius olandus. Štai pernai, vasario 18 dieną, olandas Gerardas Henrikas Joanas Kevė (64 m.) buvo rastas pasmaugtas nuomotame bute Klaipėdoje. Jau nuteisti ir jo žudikai iš Raseinių ir Kelmės. Olandas buvo atvykęs į Lietuvą linksmai pagyventi. Jo pensija jam leido čia pasijusti vos ne milijonieriumi. G. H. J. Kevė prisistatinėjo esąs daktaras (psichologas ir seksologas) ir net Nyderlandų specialiųjų tarnybų bendradarbis. Lietuvoje olandui buvo tikras rojus - pigus pragyvenimas, nebrangios prostitutės. Kol nebuvo susitikęs su Loreta Rimkute iš Kelmės rajono Balčių kaimo. Olandas buvo ne tik pamylėtas, bet ir apiplėštas bei nužudytas. Taip ir liko palaidotas Lietuvos žemėje, Klaipėdos Lėbartų kapinėse, nes giminės atsisakė laidoti klajūną ir pasiūlė tai padaryti Lietuvos valstybei. Tokių nelaimėlių Lietuvoje - jau ne vienas. Yra ir kitokių. Tokių, kurie į mūsų šalį atvyksta vedami blogų ketinimų. Štai Nyderlandų pilietybę turintis Fransas Vilemas Tiljemanas (39 m.) atlieka bausmę už narkotikų įgijimą, laikymą ir platinimą. Jis kartu su lietuvaičiais buvo sulaikytas po bendros Nyderlandų, Baltarusijos ir Lietuvos teisėsaugininkų operacijos. Dar užpernai į Roterdamą iš Jamaikos motorlaiviu buvo atgabentos 922 dėžės vaisių punšo, tarp kurio buvo ir 18 metalinių statinių marihuanos. Didžioji dalis narkotikų buvo konfiskuota, o dalis palikta, kad būtų galima išsiaiškinti, kur kvaišalai turėjo nukeliauti. Netrukus laivas marihuaną iš Roterdamo atplukdė į Klaipėdą. Čia kvaišalai buvo sukrauti į automobilį ir išvežti į Minską. Olandas ir jam talkinęs lietuvis A. Lukošius Minske ir buvo areštuoti. Baltarusijoje jie abu buvo nuteisti. Olandas gavo 15, o lietuvis - 6 metus nelaisvės.
Su narkotikais Nyderlandų piliečių yra įkliuvusių ir Lietuvoje. Olandai veža mums narkotikus, mes jiems - cigaretes. Nyderlandų muitininkai ypač atidžiai tiria iš Lietuvos, Latvijos, Estijos įvažiuojančius sunkvežimius, šviečia juos rentgenu. Vien pernai buvo išaiškinta du kartus daugiau rūkalų kontrabandos nei užpernai. Konfiskuotų cigarečių kaina viršijo 120 milijonų dolerių. Jei jos būtų buvusios vežamos legaliai, šalies biudžetas būtų pasipildęs apie 30 milijonų dolerių. Beje, tik maža dalis kontrabandinių cigarečių nusėda Nyderlanduose. Didesnė dalis per Roterdamą keliauja į Didžiąją Britaniją ir Airiją, kur akcizai cigaretėms didžiausi pasaulyje. Tai juodoji bendradarbiavimo tarp šalių pusė. Maloniau kalbėti ir pasakoti apie šviesesnius dalykus. Tai ir padarysime kituose rašiniuose.
