REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
12
Jonas Vozbutas su mama Rasa (tv3.lt fotomontažas)

14-metis Jonas VozbutasMažeikių Lietuvoje tapo jau tikra legenda. Akordeonu grojantis berniukas ne tik skina pergales įvairiausiuose konkursuose, bet ir yra pelnęs „Metų vaiko“ apdovanojimą, o dirigentas Donatas Katkus įsitikinęs, kad jo laukia didinga ateitis.

12

14-metis Jonas VozbutasMažeikių Lietuvoje tapo jau tikra legenda. Akordeonu grojantis berniukas ne tik skina pergales įvairiausiuose konkursuose, bet ir yra pelnęs „Metų vaiko“ apdovanojimą, o dirigentas Donatas Katkus įsitikinęs, kad jo laukia didinga ateitis.

REKLAMA

Jonas nusprendė sudalyvauti ir vaikams skirtame TV3 projekte, „Lietuvos talentai. Supervaikai“, kuriame, atrankų metu, pelnė auksinį mygtuką. Prieš didįjį finalą kalbinta akordeonisto mama Rasa neslėpė, kad vaikas itin uoliai ruošiasi savo pasirodymui, o akordeono iš rankų beveik nepaleidžia.

Be akordeono – nė dienos

Tai, kad akordeoną Jonas valdo puikiai, galėtų pastebėti visi, vis dėlto būtent šis instrumentas į jo gyvenimą atėjo netikėtai.

REKLAMA
REKLAMA

„Jo tėtis svajojo, kad Jonas pradėtų groti gitara – matyt, tai jo paties neišsipildžiusi svajonė, kurią norėjo perduoti sūnui (juokiasi). Bet kai nuėjome į privačią mokyklėlę, mokytoja pasakė, kad styginiam instrumentui jis dar per mažas. O kadangi reikėjo išlavinti klausą, ji pasiūlė fortepijoną arba akordeoną“, – istoriją priminė Jono mama Rasa.

REKLAMA

Pasirodo, kad J. Vozbutą sužavėjo ir kitas akordeonu begrojantis berniukas, Vilius Mažeika iš Mažeikių, kuris, būdamas vos 12 metų, jau buvo labai daug pasiekęs. „Jonas, susižavėjęs jo virtuozišku grojimu, galiausiai nusprendė, kad berniukui visgi labiausiai tinka akordeonas“, – pridėjo R. Vozbutienė.

Įdomu tai, kad kol kiti tėvai turi stengtis skatinti ir kelti savo vaikų motyvaciją, Vozbutų šeimai to daryti neprireikė niekuomet – berniukas taip pamilo akordeoną, kad net ir dabar su juo išskirti jam sunku.

„Niekada gyvenime nebuvo taip, kad mes jam lieptumėme groti. Iš tiesų, mes jį raminame – kai jis 22 valandą ar vėliau vis dar groja, paprašau Jonuko, kad jau gal užteks – kitaip kaimynai dar mus iškeldins“, – su šypsena kalbėjo akordeonisto mama.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, ji prisiminė, kad pirmaisiais metais vaikas nebuvo taip susižavėjęs grojimu. Kai jam buvo 7 metai ir neturėjo gero instrumento, noru lankyti pamokas jis taip pat nedegė. Vis dėlto užteko vieno lemtingo įvykio, kad viskas pasikeistų: „Kai nuvažiavo į pirmą konkursą ir jam labai pasisekė, tada viskas ir prasidėjo. Didžiulis noras nepraeina iki šiol. Niekuomet neturėjome jokios problemos. Visi mūsų klausia – gal mes tą vaiką per daug spaudžiame? Tačiau – garbė žodis – to niekuomet nėra buvę.“

O štai dabar Jonas neįsivaizduoja nė vienos dienos be savo mylimo instrumento. „Nėra tokios dienos buvę. Mes vienais metais jį specialiai išvežėme į šiltus kraštus, kad jis savaitei laiko atsijungtų nuo grojimo. Bet jis, būdamas kurorte ir besimaudydamas, man pasakė, kad viskas būtų gerai, jei tik šalia būtų dar ir akordeonas (šypsosi) Čia jo amžinas draugas. Gal po to kažkas pasikeis, juk paaugliams būna visko, įsimyli mergaitę, pasikeičia viskas“, – kalbėjo Rasa.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Į situaciją žvelgia optimistiškai

Šiuo metu J. Vozbutas mokosi Šiauliuose, Sondeckio menų gimnazijoje, kurioje mokytojai džiaugiasi, jog berniukas savo pavyzdžiu užkrėtė ir kitus vaikus.

„Jis tikrai labai daug vaikų sumotyvavo groti, kai jie pamatė, kiek jis pasiekė su savo grojimu – bent jau mums taip sako mokytojai. Taip pat yra sakę ir budėtojai, kurie vaikus išlydi ir pasitinka. Jie sako, kad Jonukas – lyg kažkas iš dangaus, mat visi vaikai ėmė groti, mokykla skleidžiasi“, – besidžiaugdama kalbėjo R. Vozbutienė.

Tiesa, kaip ir kitus meno žmones, taip ir jaunąjį Joną palietė karantinas ir jo suvaržymai – dėl to teko atsisakyti ilgai lauktų planų: „Buvo svarbių renginių, kurie nuplaukė, pavyzdžiui, konkursas Vokietijoje. Po to Jonas priprato, ėmė džiaugtis, kad gal ir gerai, jog nereikia lakstytis iš vienos mokyklos į kitą. Ten yra du pastatai – formalaus ugdymo ir neformalaus, muzikinio. Dabar tarp pamokų nebesiblaško, viskas vietoje.“

REKLAMA

14-mečio mama neslėpė, kad ir dabar vaikui trūksta bendravimo tiek su mokytojais, tiek su draugais. „Bet jis pradėjo ruošti naują programą, naujus kūrinius, ėmė ruoštis naujiems konkursams. Jis – optimistas, tikisi, kad rudenį viskas pasibaigs, ir galės vėl toliau koncertuoti, visur važiuoti. Tačiau dabar su situacija susitaikė“, – pridėjo ji.

Jonui „Lietuvos talentai. Supervaikai“ nebuvo pirmoji patirtis televizijoje, tačiau net ir atrankų metu jam viskas buvo be galo įdomu. O štai dabar jis tik kruopščiai ruošiasi savo pasirodymui.

„Dabar groja beveik visą dieną, ruošiasi (šypsosi). Net ir per pamokas, vykstančias nuotoliniu būdu, užsiblokuoja, kad niekas negirdėtų ir toliau groja. Pasakius, kad reikia trumpinti programą, jis yra labai dideliuose apmąstymuose“, – pasakojo talentingo vaiko mama.

Vis dėlto ji neslėpė, kad labai dėl sūnaus jaudinasi. „Jaudulys labai didelis. Norisi, kad vaikui pasisektų, bet tikrai jaučiu labai didelį jaudulį. Jis jaudulio neparodo, bet širdyje, manau, tikrai jį jaučia“, – pasakojo Rasa.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų