REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
60
Martynas Starkus (Paulius Peleckis/Fotobankas)

Pietų Amerikos valstybėje nesibaigiantis triukšmas, petardų sproginėjimas. Tokį chaosą mato keliautojas Martynas Starkus, kuris įstrigo Bolivijoje. Šie nemalonumai kilo dėl šalies vadovo rinkimų sąžiningumo. Po rinkimų žmonės plūdo į gatves, mat juos nedidele persvara laimėjo esamas prezidentas Evo Moralėsas, už kurį beveik niekas nebalsavo.

60

Pietų Amerikos valstybėje nesibaigiantis triukšmas, petardų sproginėjimas. Tokį chaosą mato keliautojas Martynas Starkus, kuris įstrigo Bolivijoje. Šie nemalonumai kilo dėl šalies vadovo rinkimų sąžiningumo. Po rinkimų žmonės plūdo į gatves, mat juos nedidele persvara laimėjo esamas prezidentas Evo Moralėsas, už kurį beveik niekas nebalsavo.

REKLAMA

Apie šią situaciją Martynas Starkus papasakojo feisbuke.

„Taip ir neišmokau žaisti kompiuterinių žaidimų. Tačiau tuos, vis sunkesnius lygius, gyvenime praeiti karts nuo karto tenka. Ypač, mūsų su Vytaru kelionėse. Ir be papildomos gyvybės. Daug kas jau, vaizdo archyvuose nugulę, bet ir naujienų nestinga. Tai va, tokia istorija mums nūdien nutiko:

Bolivijoje jau kelias savaites gatvėse neramumai nesibaigia. Paūmėja, nuslūgsta. Bet įtampa tvyro, kaip prikalta. Prasidėjo viskas iš karto, po rinkimų. Juos nedidele persvara laimėjo esamas prezidentas, Evo Moralėsas. Keturiolikti metai valdžioje, šalis skursta, kaip visada – niekas, pasirodo, už jį nebalsavo. Tai į gatves išėjo, piktinasi ir riaumoja. Policija irgi gana apatiška, nelabai kišasi. Stebi. Tai ir prasidėjo.

REKLAMA
REKLAMA

Mums tai ką – ne mūsų dalykas, darom savo darbus, stengiamės vengti karštų vietų, didelių susibūrimų. Dieną, dvi, tris. Tačiau jau šeštadienį šaltiniai pradėjo šnabždėti, kad geriau La P ase artimiausiu metu nebus, didelės minios į sostinę iš kitų šalies vietų traukia. Ir ne į mugę ar gegužinę. Patys turėjome išskristi dar po kelių dienų, tačiau dirbti tapo neįmanoma, nuotaika slogi, nesibaigiantis triukšmas, petardų sproginėjimas, uždarytos gatvės. Tad naktį pasikeitėm bilietus ir nusprendėm artimiausiu reisu dingti į Bogotą. Prieš pat savaitės pradžioje žadamus stiprius neramumus. Gal neįsižeis?

REKLAMA

Tik ne taip viskas paprasta. Pirmas lygis: dienos viduryje laukė sutartas filmavimas kitame miesto gale. Keliai uždaryti, bet šiame mieste yra bent vienas geras dalykas – keltuvas, veikiantis kokius 5 metus ir gelbstintis garbingus piliečius nuo uždusimo kamščiuose. Leki virš stogų, vaikams mojuoji, smagu. Šioje pusėje ramu, sulakstėm pirmyn, nufilmavom, atgal. Gana greitai. Tik jau anapus būdami sužinojome, kad šalį paliko prezidentas. Vyriausybė išsilakstė. Į gatves po truputėlį atėjo chaosas: entuziastai su vėliavomis sumišo su girtais, sparnus užsiauginusiais padugnėmis, tad daug nestoviniuodami, sparčiu žingsniu judėjome į viešbutį. Ten, už grotų, laukė paruošti lagaminai. Iki reiso dar 9 valandos, bet, esant parako statinėje, būtų keista joje voliotis.

REKLAMA
REKLAMA

Pirmas lygis įveiktas – grįžome į viešbutį. Antras lygis.

Reikia pasiekti oro uostą. Jis nauju greitkeliu važiuojant pasiekiamas per 40 minučių. Esame penkiese, tad reikia dviejų ekipažų. Šiaip ne taip sušokam ir pajudam reikiama kryptimi. Pradžia optimistinė, iš nejaukios aplinkos išsiveržiame be didesnių problemų, už lango jau pliekiasi keli girtuokliai, bet muštynių pabaigos nelaukiam. Viskas kaip ir gerai, bet tau jau negerai. Jaučiu, kad tuoj bus bėdos. Visų pirma tuščiu greitkeliu, mūsų juosta grįžta keli autobusiukai. Pralekia policijos motociklininkų kolona. Nerimas didėja. Ir ... šūdas. Prieš mus apsisukinėja kelios mašinos, priekyje minia mėto ant kelio akmenis, visokius daiktus. Aplink Bet nuvažiavus vos kelis metrus tenka sustoti kamštyje – priešais, dėl chaotiško eismo, susidūrė automobiliai. Kažką neša su neštuvais. Laukiam.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atgal į miestą? Jokiu būdu. Geriau laidot skrydį ir iš karto link sienos su Peru. Ji už kokių 5- 6 valandų kelio. Pasitarę vairuotojai nusprendžia, kad yra vienas alternatyvus kelias – per viršų, lūšnynų siauromis gatvėmis. – O jei ir ten uždaryta? – paklausiau. – Tai gal ne.

Ir ėmėm kopti. Turėjome visiškai pasitikėti vairuotojais. Ryšio jokio, tad draugų mašinai dingus iš akių beliko tikėtis, kad jie juda ta pačiame kryptimi, tomis pačiomis, stačiomis gatvelėmis.

Revoliucijos turi vieną bendrą dalyką – niekas niekada tau tiksliai nepasakys, kas nutiks po valandos. Ar net – už posūkio. Prieš kiekvieną jų tikėjausi nepamatyti minios. Mums sekėsi. Tik rūkstančios šalia padangos ir minios žmonių. Net čia, toli nuo pagrindinių įvykių epicentro sostinės viduryje. Taip po pusvalandžio sukiojimosi, pasirodė policija. Pareigūnai jau iš toli mums mojo suktis ir grįžti – jie saugojo oro uostą. Tačiau atkakliai mynėme pirmyn. Dėl visa ko iškišau pro langą savo galvą ir rėkiau „Aeropuerto!!!“, kad būtų matyti, jog ne vietiniai čia šturmu oro uostą ima. Suveikė. – Vamos! – tik surėkė ginkluotas vyras, kitas atvėrė vartus ir ... antras lygis įveiktas.

Trečias. Iki skrydžio į Bogotą liko 7 valandos. Keli skrydžiai į kitas vietas atšaukti. Mūsų dar planuojamas. Bet nepatvirtintas. Liko laukti Už lango prasidėjo didelė liūtis. Skrydį, aišku, atšaukė. Gryn, kad nuobodu nebūtų“, – pasakojo vyras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų