Tiesa, pas Donaldą Tuską viešintis premjeras Mindaugas Sinkevičius išgirdo jau ne kartą skambėjusį perspėjimą – hibridiniai išpuoliai artimiausiu metu gali pasiekti naują lygį. O žvalgybų tarnybų pasaulis jau kalba atvirai – Europoje vyksta slaptas, šešėlinis žvalgybų karas.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Po incidento, kai Latvijos kariams pasienyje su Baltarusija kaukėti vyrai pagrasino ginklu, internete pasirodė mįslingas vaizdo įrašas iš grupuotės, pasivadinusios „Černye rusy“ – „Juodieji rusai“.
„Mes oficialiai prisiimame atsakomybę už incidentą Latvijos ir Baltarusijos pasienyje“, – teigė grupuotė.
Ir pagrasino, kad tokie išpuoliai pasikartos kituose Baltarusijos sienos ruožuose. O sieną vakaruose Baltarusija turi su latviais, lenkais ir mumis, lietuviais.
„Tai buvo tik latvių atsparumo išbandymas, kurio jie neišlaikė. Netrukus panašių scenų išvysite ir kituose mūsų sienos ruožuose. ES ir NATO – tai milžiniškos organizacijos su molinėmis kojomis, kurios subyrės po pirmojo mūsų smūgio“, – grasino jie.
Latvijos saugumo tarnyba pradėjo tyrimą dėl šio incidento, bet kol kas ir latvių politikai svarsto, ar tokia grupuotė iš tiesų užsiima sabotažu, ar tai tik informacinė ataka, skirta pagąsdinti Baltarusijos kaimynes.
„Aš sakiau ir Lenkijoje, ir Europoje, kad mes galime tikėtis šias metais, bet galbūt ir kitais metais, stipresnių Rusijos veiksmų. Man labai liūdna, kad neapsirikau. Yra įvairūs scenarijai“, – kalbėjo Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.
„Šiuo metu reikia konstatuoti, kad regione saugumo situacija išlieka sudėtinga. Ir akivaizdu visiems, kad Rusija tebėra pagrindinė grėsmė Europos saugumui“, – sakė ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.
Lukašenka neigia Baltarusijos įsitraukimą į ginkluotą grasinimą
A. Lukašenkos komanda paviešino ir šiandien vykusį jo susitikimą su baltarusių kariškiais, kuriame pats A. Lukašenka paneigė įtarimus, kad incidentas prie Latvijos sienos susijęs su Minsko režimu.
„Su manimi kitokie dalykai nebuvo derinami, vadinasi, ir nebuvo vykdomi. Tai žinau tikrai, nes jūsų pareigingumas nekelia jokių abejonių. Todėl mes puikiai žinome, man apie tai jau pranešė, kad visa tai patys latviai sumanė, kaip informacinę dingstį gauti pinigų iš Europos Sąjungos. Mes neturime su tuo nieko bendro“, – aiškino neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.
Apie hibridines atakas iš rytų, šiandien Varšuvoje su Lenkijos premjeru kalbėjosi ir premjeras Mindaugas Sinkevičius.
„Hibridinės grėsmės Europos šalyse tampa vis agresyvesnės, tą mes matome. Matome ir Lietuvoje, ir Lenkijoje, ir Vokietijoje. Kitose ES šalyse. Todėl laikomės bendros pozicijos, kad NATO rytinio flango gynyba turi būti vis labiau ir toliau stiprinama“, – tikino M. Sinkevičius.
„Mūsų uždavinys yra būti pasiruošusiems šitiems mėnesiams artimiausiems, ir mes tikrai būsime pasiruošę, nei Lietuva, nei Lenkija, nei Ukraina, neparodys jokios baimės“, – minėjo D. Tuskas.
Žvalgybų vadovai perspėja: šešėlinis karas jau vyksta
Varšuvos saugumo forume kalbėjęs buvęs amerikiečių Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas pasakė tiesiai šviesiai – vyksta slaptųjų tarnybų karas.
„Aš pasakyčiau, kad mes jau įsitraukę į tai, kas galėtų būti pavadinama šešėliniu karu. Kova tarp žvalgybų agentūrų, kibernetinių pajėgumų, tarpininkų, sabotažo ir kontržvalgybos. Nors nė viena pusė nenori, kad tai virstu konvenciniu NATO-Rusijos karu“, – pasakojo buvęs CŽA vadovas Davidas Petraeusas.
„Mes esame rimčiausioje situacijoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Ir tikiu, kad mūsų darbas svarbiausias per dešimtmečius“, – sakė Norvegijos saugumo tarnybos vadovė Beate Gangas.
Nors nuolat girdime apie rusų vykdomus išpuolius šešėliniame kare, tačiau dažnai svarbiausia būna tai, ko visuomenės negirdi ir nežino.
„Tu turi būti labai atsargus dėl slaptų veiksmų. Nes pagal apibrėžimą, slapti veiksmai yra kažkas, ką mes viešai neigiame, kai tą padarome. Ir tai labiausiai slapti dalykai, kuriuos mes darome. Tai labai nepatogus dalykas demokratijose“, – kalbėjo JAV Atstovų rūmų žvalgybos komiteto vadovas Jimas Himesas.
„Ar gali laimėti šešėlinį karą? Nemanau, kad yra kažkas apibrėžta šešėliniame kare, kad tu užimi kalvą, įsmeigi vėliavą ir keliauji namo į pergalės paradą. Manau, kad tai labiau apie tai, jog neleidi įvykiams eskaluotis toliau. Imiesi veiksmų, kurie atkuria atgrasymą nuo kur kas rimtesnių kinetinių veiksmų, nuo tikro karo, kuris kiltų iš šešėlinio karo“, – aiškino D. Petraeus'as.
Kol kas NATO koja kojon stoja su Europa
O kaip sako dar pernai vieną aukščiausių pozicijų NATO aljanse užėmęs Nyderlandų generolas, Europa šiuo laiku apskritai yra šoke.
„Jeigu pažvelgsite į Europą, mes turėjome pigias prekes iš Kinijos, pigias dujas iš Rusijos ir pigų saugumą iš JAV. Ir viskas dingo. Dabar Europa yra šoke. Nes visuose šiuose frontuose turime tvarkytis patys. Be tradicinių aljansų. Tai ne tik NATO, tai vakarai prieš visus“, – minėjo buvęs NATO karinio komiteto pirmininkas Robas Baueris.
„Daugybė žmonių jaučiasi išduoti, ar palikti vieni. Bet nuoširdžiai, aš manau, kad vakarai, kaip vertybinė sąjunga, įskaitant NATO teritorijas, jau žlugo. Mažiausiai mes bent jau negalime pasitikėti tuo. Tai reiškia, kad Europos šalys gali susitvarkyti, bet, deja, kiti didieji žaidėjai nenori, kad tai padarytume“, – pridūrė buvęs Vokietijos vicekancleris Robertas Habeckas.
Vis tik generolas vėsina emocijas, sakydamas, kad vien vakarykštė NATO pajėgų vado Europoje kalba ir 5-ojo straipsnio akcentavimas rodo, kad Amerika iš esmės lieka su Europa.
„Jis niekada negalėtų to padaryti, jeigu jis neturėtų palaikymo ir pritarimo iš Baltųjų rūmų. Iš esmės tai buvo žinutė iš JAV valdžios. Tai nebuvo tiesiog generolas Grynkewich, tai buvo prezidentas Trumpas, sakantis, mes su jumis, eisime iki galo“, – sakė R. Baueris.
Ir pridūrė, kad pačių vakariečių nuolat keliamas klausimas, ar vis dar galioja 5-asis NATO straipsnis, naudingas viso labo tik pačiam Vladimirui Putinui, kuris džiaugiasi matydamas augantį tarpusavio nepasitikėjimą vakaruose.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
