Jordano Nworos taškai ketvirtajame kėlinyje. Neužtikrintai tris ketvirčius atrodęs amerikietis ketvirtajame ketvirtyje įjungė aukščiausią pavarą, kai pelnė 9 taškus iš eilės ir taip užkūrė savo ekipą pergalingam žygiui. Iš viso per paskutines 10 minučių J.Nwora įmetė 16 taškų ir tapo pagrindiniu pergalės faktoriumi.
Geras šio žaidėjo pasirodymas neturėjo būti jokia staigmena žalgiriečiams, nes jis dar iki šios dvikovos fiksavo 19 taškų ir 20,5 naudingumo balo vidurkius. Vis dėlto „Žalgiris“ pasirinko prieš 203 cm ūgio žaidėją rungtyniauti su gynėjais, kurie buvo gerokai žemesni ir nusileido J.Nworai fiziškumu. Įprastai jis yra lengvasis kraštas, bet „Crvena Zvezda“ traumos gynėjų grandyje privertė jį naudoti „antrojo pozicijoje“ ir kartu tai suteikė pranašumą tiek puolime, tiek gynyboje. J.Nwora buvo stumiamas veržtis į kairę pusę, bet jis tokias situacijas gliaudė lengvai ir rinkosi taškus. Galiausiai, T.Masiulis nutarė gynyboje panaudoti Arną Butkevičių, bet jau tada buvo vėlu – žaidimo ritmą pajutęs J.Nwora pradėjo pataikyti ir sudėtingesnius metimus.
Kodėl nebuvo panaudotas Nigelas Williamsas-Gossas ar A.Butkevičius anksčiau? Todėl, kad buvo pasirinkta naudoti amerikietį prieš aukštą įžaidėją Codį-Millerį-McIntyre‘ą ir nesuteikti jam pranašumo, o A.Butkevičius daug žaidė prieš Nikolą Kaliničių arba Dejaną Davidovacą. Veikiausiai buvo norima nesuteikti pranašumo šiose situacijose, bet rizika nepasiteisino.
Kur Ignas Brazdeikis? 8,5 minutės vidurkis per trejas rungtynes ir DNP CD (nežaidė – trenerio sprendimas) ketvirtosiose. Neįsibėgėjo po traumos ar netinka sistemai? Čia jau lieka klaustuku, tačiau faktas toks, kad tokiame fiziškame mūšyje, prastai besiginantis lietuvis, nebuvo tinkamas. Ketvirtajame kėlinyje jį naudoti prieš J.Nworą gal ir būtų variantas dėl didesnio dydžio nei Maodo Lo ar Sylvaino Francisco, bet vargu, ar gerai „vienas prieš vieną“ žaidžiantis „Crvena Zvezda“ vedlys būtų sustabdytas.
Didelis „Crvena Zvezda“ fiziškumas ir taktika. Saša Obradovičius per kelias dienas stebuklų nepadarė, bet labai gerai sudėjo akcentus ir surado silpnąsias žalgiriečių vietas. Pirmiausia, „Crvena Zvezda“ darė tai, ką visada nori daryti „Žalgiris“ – ieškojo silpnų vietų ir pranašumų bei per šias vietas sėkmingai rinko taškus, taip talžydami kauniečių gynybą, priversdami ją eiti į pagalbas ar kitaip rotuotis. Dar vienas aspektas – „Crvena Zvezda“ tikrai gali pasiūlyti daug fiziškumo ir aktyvumo gynyboje, ypatingai, kai „antru numeriu“ naudoja J.Nworą. Taip penketuke žemiausiu žaidėju tampa 191 cm ūgio C.Milleris-McIntyre‘as. Per paskutines minutes toks didelis penketukas sugebėjo gynyboje visiškai uždaryti „Žalgirio“ gynėjus, kai jiems nebuvo leidžiama net priimti kamuolio, buvo nuolat stumiami nuo užtvarų ir priversti žaisti į nepatogias rankas. „Žalgiris“ su tokiu fiziškumu ir kontakto lygiu dar nesusidūrė šio sezono Eurolygoje, kur buvo spėję prabėgti tik trys turai.
„Crvena Zvezda“ per visą mačą metė vos 10 tritaškių ir pataikė 2 – vieną realizavo J.Nwora, dar vieną – Donatas Motiejūnas. Labai daug žaidimo „vienas prieš vieną“ veržiantis krepšio link ir daug centravimo. Viskas buvo ieškant pranašumų ir naudojant savo ginklus, kur J.Nwora ir Chima Moneke jaučiasi labai patogiai verždamiesi arčiau krepšio. Beje, Ch.Moneke per 19 minučių surinko 13 taškų, bet 4 pražangos gerokai apribojo jo minutes. Tai buvo teigiamas dalykas „Žalgiriui“, kuriam sunkiai sekėsi stabdyti šį puolėją gynyboje, bet išnaudoti to nepavyko.
Reikia pagirti D-Mo žaidimą puolant. Gynyboje jis buvo atakuojamas ir nuo pat dvikovos pradžios „Žalgiris“ trumpų nusileidimų situacijose bandė rinktis taškus. Buvo akivaizdu, kad lietuvis bus skriaudžiamas saviškių, tačiau pats jis neliko skolingas ir savo šansus išnaudojo gerai – 13 taškų bei 19 balų per 20 minučių, taip visiškai pranokdamas tiek Lauryną Birutį, tiek Mosesą Wrightą.
Pats „Žalgiris“ dar gavo savo pačių vaistų – susikeitimų gynybą. Nepavyko atakuoti tos sistemos, nes N.Williamsas-Gossas atrodė labai prastai ir jam tokie varžovų veiksmai gynyboje yra labai nepatogūs dėl neturimo stabilaus metimo. 14 metimų šiam žaidėjui – pernelyg daug, nors jis ir yra brangiausias „Žalgirio“ žaidėjas. Norėtųsi daugiau jo ramybės kuriant atakas ir įžaidžiant kamuolį, o ne bandant žūtbūt įmesti į krepšį, nors ir padėtys nebuvo pačios geriausios. S.Francisco irgi turėjo nemažai problemų atakuodamas oponentų susikeitimus.
Kodėl trumpėja M.Wrighto žaidimo laikas? Čia iškart galima priartėti prie to, kad T.Masiulis daugiau pasitiki L.Biručiu, o M.Wrighto žaidimo laikas mažėja: 23, 24, 19, 17 – toks minučių skaičius per keturis turus. Amerikietis puolime tikrai gali ir pagauti „parašiutus“ virš krepšio, bet gynyboje jis daro daug klaidų, ypatingai „du prieš du“ situacijose bei komandinėje gynyboje. Įstrigo epizodas, kai likus 5 minutėms iki mačo pabaigos D.Davidovacas centravo prieš N.Williamsą-Gossą ir pelnė taškus, kurie skirtumą padidino iki 5 taškų, o T.Masiulis iškart sušaukė minutės pertraukėlę bei plačiais rankų mostais priekaištavo Mosesui. Būtent jis turėjo ateiti į pagalbą komandos draugui, bet tarsi užmigo ties baudų metimų linija ir buvo akis įbedęs į D.Motiejūną ties tritaškio linija, nors akivaizdžiai susitarimas buvo rizikuoti su lietuvio tolimais metimais. M.Wrightui reikės pasitempti prie savojo krepšio, jeigu jis nori daugiau pasitikėjimo iš trenerio.
„X faktoriai“: tokiose rungtynėse S.Obradovičius rado iškart du netikėtus faktorius – D.Davidovacą (8 tšk., 8 naud. bal. per 15 min.) ir Semi Ojeleye (21 min., 10 tšk., 12 naud. bal.). Iki šios dvikovos abiejų krepšininkų vidurkiai buvo atitinkamai 1,7 ir 1 taškas.
Serbas buvo svarbus gynyboje ir jo pasirodymas ketvirtajame kėlinyje tapo bene kertiniu dalyku, kodėl strigo kauniečių atakos. Ne veltui D.Davidovaco „plius/minus“ rodiklis yra net plius 18 – didžiausias komandoje. Tuo tarpu S.Ojeleye yra „gynyba tritaškis žaidėjas“, bet lieka toliau neįmetęs nė vieno tolimo metimo. Šioje dvikovoje jis ir nebuvo naudojamas tokioje pozicijoje – jis rungtyniavo centro pozicijoje, kai nebuvo aikštelėje nei D.Motiejūno, nei Ebukos Izundu. Ir tos atkarpos tikrai pasiteisino, kadangi toks mobilus penketukas leido žaisti sėkmingiau už žalgiriečius ir tai atsispindi jo statistikoje – plius 9 esant aikštelėje. Artimose ir atkakliose rungtynėse nestandartiniai sprendimai gali atnešti labai daug, kaip nutiko ir šiuo atveju, kadangi vargu, ar „Žalgiris“ tikėjosi matyti S.Ojeleye „penkto numerio“ vietoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
