Vyną savo rankomis gaminantis kunigas Sikorskas: „Tai ilgas procesas, ne mėnuo, mažiausiai trys mėnesiai“

Procesą reikia prižiūrėti atidžiai, nes vynas akimirksniu gali virsti actu. Klebonas pluša kelis mėnesius ir fermentuotu vaisių gėrimu vaišina visus svečius. 

Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Procesas trunka mažiausiai tris mėnesius

Išlaužo klebonas perrinkinėja agrastus, kad jokių šapelių neliktų. Drauge įsitaiso ir ištikimos pagalbininkės papūgos – ant peties Žako, o Buba ant stalo. Kartais dvasininkas pluša vienas, kartais ir parapijiečiai į talką susirenka. Visas būrys valo juoduosius serbentus ir dirba iki išnaktų. Pastangos dedamos ne dėl saldžios uogienės – visos uogos virsta klebonišku vynu. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Išlaužo klebonas juokauja, kad tapo „daugiavaikiu tėčiu“: „Taip manyčiau pagal jų draugystę“

Vieną Lietuvos parapiją palieka mylimas klebonas: parapijiečiams atidavė 5 tarnystės metus

Kunigui įvykdžius kraupią žmogžudystę – prabilo jo mama: „Pasakysiu tik tiek...“

+8

„Tai fermentuotas vaisių gėrimas. Darome visiškai natūraliai, be mielių, be nuskaidrintojų, be jokių konservantų. Tai ilgas procesas, ne mėnuo, mažiausiai trys mėnesiai. Pirmas periodas – atrinktos uogos. Šiuo atveju turime tikras vyšnias. Jos fermentuojasi, turi būti iš lėto traiškomos“, – sako klebonas Vilius Sikorskas. 

Uogų fermentaciją reikia atidžiai prižiūrėti, vis patikrinti, koks virsmas vyksta induose. Anot klebono, reikia prižiūrėti, kad uogos visuomet būtų pamaitintos cukrumi, nes vėliau žmonės skundžiasi, kad vienais metais vynas skanus, o kitais – jau actas. Vakarais savo triūsą apžiūrėdamas kunigas juokauja, kad indai skamba kaip paršiukų knarkimas. 

Vynas atsirado atsitiktinai 

Dvasininkas atvirauja, kad įvairias trauktines, gelbstinčias nuo ligų, gamina seniai, o vynas gimė atsitiktinai. 

„Vieną kartą mane prigavo ir 5 litrai buvo ne gryno spirito, o vanduo ir tada man pradėjo fermentuotis raudonėlio ekstraktas. Aš paragavau, ten vanduo. Taip pagaminau pirmą vyną, iš netyčių“, – atskleidė klebonas. 

Vasaromis į kleboniją Išlauže keliauja šimtai kilogramų įvairiausių uogų. Vilius Sikorskas prižiūri, kad tai būtų naudingos uogos – juodieji serbentai, braškės, jos kartais skaninamos bijūnų arba rožių žiedlapiais ir taip atsiranda tikras rožių kvapas.

Be to, klebonas gauna mėlynių, gervuogių, rabarbarų, šermukšnio, šilauogių ir gudobelių. Vaisių fermentuotas gėrimas skiedžiamas vandeniu iš šaltinio, kad vynas taptų minkštas, jame nebūtų kalkių ir nereikalingų priedų. 

Žmonių atsiliepimai 

Klebonas paties pagamintu vynu dažnai vaišina svečius. Tačiau kyla klausimas, ar nesulaukia kunigas priekaištų iš vyresnybės, kad taip tautą girdo? 

„Šitie namai neturi jokių perlenkimų. Tai maisto produktas, kad padėtų virškinimui. Gegužės pabaigoje aplankė apaštalinis nuncijus, vaišinome Išlaužo Dievo dvaro vynu. Jis sako: mielieji, čia ne vynas, čia vaistai“, – ginasi Išlaužo dvasininkas.  

Nuo tokio kleboniško vyno ir galvos esą neskauda, tik, kaip ir visur, būtinas saikas. 

„Vynas kaip nektaras – galima jį ragauti po truputėlį ir save pamaitinti trūkstamomis medžiagomis. Vynas džiugina žmogaus širdį, kaip ir sako Biblija.“ 

Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.