„Geriau jis būtų nuskriaudęs mane“, – su ašaromis akyse sakė moteris.
Buvęs kunigas šiuo metu laukia teismo nuosprendžio. Jis prisipažino nužudęs savo bičiulį – benamį Anatolį Cz, rašė fakt.
Žiaurus nusikaltimas sukrėtė bendruomenę
Kraupi žmogžudystė įvyko praėjusių metų liepos 24-osios vakarą. Tuometinis Przypki parapijos klebonas Mirosławas M. susitiko su savo bičiuliu Anatoliu Cz. aptarti paveldėjimo reikalų.
68-erių vyras anksčiau buvo perleidęs kunigui savo tėvų turtą mainais į pažadą juo rūpintis iki gyvenimo pabaigos.
Tačiau, kaip skelbiama, kunigas šio susitarimo nevykdė. Dėl to Anatolis liko be namų ir ilgus metus glaudėsi įvairiuose globos namuose. Būtent šis ginčas ir tapo lemtingo konflikto priežastimi.
Vyriškiams susivaidijus, Mirosławas M. kirviu smogė Anatoliui į galvą. Kai šis sukniubo ant kelio, kunigas apipylė jį benzinu, padegė ir pasišalino.
Jis buvo sulaikytas kitą rytą. Vyras prisipažino įvykdęs nusikaltimą, o Bažnyčia pašalino jį iš kunigų luomo.
„Geriau jis būtų nuskriaudęs mane“
Praėjus metams po tragedijos, 83-ejų Teresė sako visiškai nutraukusi ryšius su sūnumi.
Anot jos, visa ši istorija smarkiai pakenkė sveikatai. Moteris neslepia nusivylimo ir prisipažįsta nebenorinti nei bendrauti su sūnumi, nei jo lankyti kalėjime.
„Pas jį nevažiuoju ir nenoriu to daryti. Tai man kainuotų per daug nervų. Esu garbaus amžiaus, turiu sveikatos problemų ir labiausiai svajoju apie ramybę“, – sakė ji.
Ji nebeskambina sūnui, nerašo laiškų ir nesidomi jo gyvenimu.
„Visą gyvenimą dėl jo padariau viską, ką galėjau. Nuo pat jo gimimo skyriau jam labai daug dėmesio. Daugiau nebegaliu“, – kalbėjo moteris.
Paklausta, ar atleido sūnui, Teresė ilgai tylėjo.
„Pasakysiu tik tiek – geriau jis būtų nuskriaudęs mane, negu padaręs tai, ką padarė“, – su ašaromis akyse ištarė ji.
Po tragedijos bijojo išeiti iš namų
Moteris prisiminė, kad sunkiausios buvo pirmosios savaitės po nusikaltimo paviešinimo.
„Turguje žmonės sakydavo, kad štai eina kunigo žudiko motina. Rodė į mane pirštais. Ilgą laiką bijojau išeiti iš namų. Nors nieko blogo nepadariau, man pačiai teko išgyventi savą pragarą“, – pasakojo ji.
Nepaisydama prastėjančios sveikatos, Teresė stengiasi išlikti stipri. Kai tik leidžia savijauta, dukra su žentu ją nuveža į bažnyčią. Anot moters, būtent tikėjimas padeda ištverti sunkiausias gyvenimo akimirkas.
Gyventojai vis dar negali pamiršti
Dabartinis Przypki parapijos klebonas kunigas Pawełas Sokołowskis sako, kad bendruomenė po truputį grįžta į įprastą gyvenimą.
„Manau, kad žmonės šiek tiek nurimo. Parapija funkcionuoja įprastai – vyksta mišios, teikiami sakramentai. Kasdien apie tai viešai nekalbama, nors, tikriausiai, žmonės šią temą aptaria tarpusavyje“, – teigė kunigas.
Vis dėlto jis pripažįsta, kad tragedija iki šiol neišdilo iš atminties.
„Tai vis dar yra mūsų mintyse ir, žinoma, nėra malonu, tačiau visi stengiamės gyventi toliau“, – sakė jis.
Vyresnio amžiaus kaimo gyventojai apie buvusį kunigą kalba be užuolankų.
„Tai, ką jis padarė, yra neatleistina“, – sako jie.
