REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Spalio 10-oji – Pasaulinė psichikos sveikatos diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į psichinės sveikatos svarbą. Tokią būtinybę pabrėžia ir prastėjanti statistika: vos per penkerius metus Lietuvos gyventojų asmeninės psichinės sveikatos vertinimas suprastėjo – pokytis siekė net 44 proc.

Spalio 10-oji – Pasaulinė psichikos sveikatos diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į psichinės sveikatos svarbą. Tokią būtinybę pabrėžia ir prastėjanti statistika: vos per penkerius metus Lietuvos gyventojų asmeninės psichinės sveikatos vertinimas suprastėjo – pokytis siekė net 44 proc.

REKLAMA

Lietuvos gyventojų savo sveikatos vertinimo tyrimas atskleidžia reikšmingus psichikos sveikatos būklės pokyčius. Pavyzdžiui, palyginus depresijos paplitimą 2014 m. su 2019 m., švelnius, vidutinius ar sunkius depresijos simptomus jaučiančių žmonių dalis išaugo nuo 12,4 proc. iki 17,9 proc.

Itin ryškus pokytis pastebimas 15–34 metų amžiaus grupėje, kur depresijos simptomus jaučiančių žmonių dalis didėjo nuo 10 iki 31 proc. Svarbu turėti omenyje, kad nors dar nėra paskelbta naujesnių duomenų, tačiau po 2019-ųjų emocinės sveikatos situacijai didelės įtakos turėjo pandemija bei jos sąlygotas karantinas.

Psichikos sveikatos statistika Lietuvoje: pokyčiai – ir neramina, ir džiugina

Viena vertus, toks staigus pokytis vos per penkerius metus gali kelti nerimą dėl reikšmingo gyventojų psichikos sveikatos prastėjimo. Kita vertus, tai gali signalizuoti ir džiugų pokytį, kad žmonės pamažu atsikrato psichinę sveikatą persekiojančių stigmų, ima laisviau kalbėti apie savo emocinę sveikatą, drąsiau ieškoti pagalbos.

REKLAMA
REKLAMA

Tai patvirtina ir 2022 m. atlikto tyrimo „Stigmatizuojančios Lietuvos gyventojų nuostatos psichikos sveikatos srityje“ rezultatai. Jie atskleidžia, kad net 3 iš 4 apklaustųjų pozityviai vertina sprendimą kreiptis pagalbos, asmeniui susidūrus su psichikos sveikatos sunkumais.

REKLAMA

Psichikos sveikata – pasaulyje visuotinai pripažinta žmogaus teisė 

Pasauliniame kontekste, psichinės sveikatos skaičiai – taip pat iškalbingi. Naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje depresija serga apie 280 milijonų žmonių. Svarbu nepamiršti, kad psichinės sveikatos būklę atspindi ne tik depresijos, bet ir nemigos, nerimo bei psichikos ligų statistika.  

Turint omenyje platų psichikos sveikatos iššūkių ir temų spektrą, PSO, minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, kasmet jai skiria vis kitą temą. Pavyzdžiui, 2012-ieji buvo skirti depresijai, 2017-ieji – psichikos sveikatos darbe temoms, o pagrindinė žinutė šiemet – „Psichikos sveikata – visuotinė žmogaus teisė“. Tai – tarsi padrąsinimas susidūrus su emociniais sunkumais drąsiai ieškoti sprendimų, ir taip ginti savo teisę į gerą psichinę sveikatą.

REKLAMA
REKLAMA

Grėsminga statistika skatina inovacijas 

Grėsmingai kintanti statistika tampa reikšmingu impulsu inovatyvių sprendimų paieškai. Populiarėja sąmoningumą praktikuoti padedančios mobiliosios programėlės, įmonėse įdarbinami specialistai, kurie rūpinasi darbuotojų emocine sveikata, atsiranda naujų prietaisų, skirtų psichinės sveikatos gerinimui.

Viena iš pastarojo laikotarpio psichinės sveikatos gerinimo inovacijų – kranialinė elektrostimuliacija. Jos metu specialiu prietaisu per ant ausų prisegtus elektrodus į žmogaus smegenis perduodama unikali mikrosrovė, kuri stimuliuoja ir moduliuoja tam tikras nervinių ląstelių grupes smegenyse, ir taip padeda įveikti nemigą, nerimą bei depresiją, rašoma pranešime spaudai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Emocijų audros ir smegenų bangos

Nors kranialinė elektrostimuliacija gali nuskambėti netikėtai ir sudėtingai, tačiau pati terapija – gana paprasta, natūrali, neinvazinė ir tinkanti praktiškai kiekvienam, susiduriančiam su minėtais simptomais. Žodis „kranialinė“ (kilęs iš gr. kranion – kaukolė) reiškia, kad terapija veikia smegenis, o elektrostimuliacija pasako, kad stimuliuojama elektros srove.

Manoma, kad žmogaus smegenyse yra 15–33 milijardų neuronų, kurie tarpusavyje komunikuoja naudojant elektrinius signalus. Elektros signalai, sklindantys iš smegenų yra matuojami dažniais ir vadinami smegenų bangomis. Bangų dažniai daug pasako apie smegenų būklę tam tikru momentu. Giliai miegant, smegenyse vyrauja delta bangos (0–4 Hz), negilaus miego metu – teta bangos (4–8 Hz). Tuo metu ramybės ir atsipalaidavimo būsenoje dominuoja alfa bangos (8-14 Hz), o kai reikia susikaupimo ir koncentracijos, smegenys dirba beta bangų režimu (14-30 Hz). Jaučiant baimę, nerimą, stresą, viršų ima gama bangos (35–130 Hz).

REKLAMA

Kranialinė elektrostimuliacija – naujas ir veiksmingas gydymo būdas

Nors Lietuvoje kranialinė elektrostimuliacija vis dar yra gana nauja terapijos rūšis, tačiau pasaulyje, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, ji aktyviai taikoma jau kelis dešimtmečius. Yra atlikta per 150 mokslinių tyrimų įvairiose šalyse, kurie įrodo tokios terapijos veiksmingumą gydant nemigą, nerimą ir depresiją. Didelis privalumas, kad kranialinė elektrostimuliacija yra neskausminga, nesukelia priklausomybės, neturi šalutinio poveikio, o dėl savo patogumo ir paprastumo gali būti taikoma tiek gydymo įstaigoje, tiek ir namuose.

Kranialine eletrostimuliacija siekiama paveikti ir subalansuoti smegenų bangas taip, kad žmogus atsikratytų nerimo, baimių, streso, atsipalaiduotų, jaustųsi gerai ir pozityviai. Procedūra atliekama „Alpha-Stim“ aparatu, kuriuo perduodama unikali srovė veikia smegenis ir jose skatina susidaryti 8–12 Hz dažnio alfa bangoms, kurios susijusios su nusiraminimu, atsipalaidavimu bei gera savijauta. Tyrimų elektroencefalografu (EEG) metu nustatyta, kad po procedūros smegenyse nuslopinamos gama bangos ir įsivyrauja alfa bangos. Procedūras kartojant keletą savaičių, poveikis akumuliuojasi ir palaipsniui įveikiamos net tokios sudėtingos problemos kaip nemiga, nerimas ar depresija.

REKLAMA

Nors procedūra natūrali, neskausminga ir praktiškai neturinti pašalinio poveikio, reikėtų pažymėti, kad ji netaikoma nėščiosioms moterims bei implantuotus širdies stimuliatorius ar defibriliatorius turintiems asmenims. Jei ligoniui negalima taikyti kranialinės elektrostimuliacijos, dar ne viskas prarasta.

Įdomu tai, kad smegenų bangų dažnį galima išmokti pakeisti savarankiškai, meditacijos būdu. Japonų neurofiziologas Tomio Hirai atliko tyrimą su Zen meistrais ir mokiniais. Rezultatai atskleidė, kad mokinių smegenys meditacijos metu generavo 10 –12 Hz dažnio alfa bangas, o meistrų smegenyse buvo generuojama 7–8 Hz dažnio srovė, priskiriama teta bangų lygiui, kuris siejamas su negiliu miegu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų