Leidinio vertinimu, Kremliaus lyderis yra akivaizdžiai sunerimęs: šalies oro uostai uždaromi, karinė logistika patiria rimtų trikdžių, o visuomenės parama karui pamažu silpsta.
Tuo pat metu Rusijos valstybinė žiniasklaida jau nebesugeba dirbtinai palaikyti ankstesnio entuziazmo dėl vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“.
Sekmadienį duotame interviu V. Putinas pripažino, kad Rusija susiduria su degalų trūkumu dėl Ukrainos dronų smūgių.
Jo aplinka taip pat vis dažniau skundžiasi, kad susitarimas, kuris, jų manymu, buvo pasiektas tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir V. Putino praėjusių metų viršūnių susitikime Ankoridže, nebėra palaikomas Vašingtono.
Tuomet esą buvo kalbama apie kolonijinės kontrolės suteikimą Maskvai daugiau nei 20 proc. Ukrainos teritorijos.
„Trumpui patinka remti nugalėtojus. Iki šiol jis rėmė Rusiją – valstybę, kuri 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į demokratinę Europos šalį. Dabar galbūt atėjo metas NATO generaliniam sekretoriui Markui Rutte paaiškinti 47-ajam JAV prezidentui, kad Aljanso sąjungininkės iš tiesų prisideda prie Ukrainos paramos net ir be tiesioginės JAV karinės pagalbos, išskyrus žvalgybinę informaciją“, – rašoma straipsnyje.
Pažymima, kad pats V. Putinas, panašu, mano, jog smūgiai naftos perdirbimo gamykloms pasiekia savo tikslą.
„Rusija, kaip jau ne kartą buvo sakyta, yra pasirengusi taikos deryboms su Ukraina“, – praėjusią savaitę pareiškė Rusijos vadovas.
Analitikų nuomone, tai faktiškai nuskambėjo kaip prašymas grįžti į laikus, kai Vakarų sąjungininkai tikėjo Ukrainos silpnumu. Pasak jų, Maskva esą pasirengusi „veikti remdamasi susitarimais, kurie anksčiau buvo pasiekti Stambule – susitarimais, kuriuos, noriu priminti, tuomet inicijavo būtent Ukrainos delegacija“.
Leidinys priduria, kad anuomet tokios pozicijos laikėsi nemažai Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos darbuotojų ir veikiančių britų kariuomenės karininkų, kurie manė, jog Ukraina turėtų sutikti su taika. Tačiau, kaip tuomet rašė leidinys, ši nuomonė buvo klaidinga ir dabar, panašu, vėl yra tokia pati.
Dar vienu to įrodymu esą tapo nuolatiniai Kremliaus pareigūnų skundai, kad D. Trumpas jau nebeatrodo toks aistringas Rusijos rėmėjas, koks buvo didžiąją dalį pastarųjų pusantrų metų. Būtent tuo laikotarpiu jis sustabdė karinę pagalbą Kyjivui ir ėmėsi kitų panašių veiksmų.
Pasikeitė Kremliaus retorika
Pastarosiomis savaitėmis, pažymi analitikai, Rusija ėmėsi savotiško sovietinio revizionizmo ir iš naujo interpretuoja Ankoridžo viršūnių susitikimo rezultatus, kuriuos anksčiau JAV sąjungininkės vertino kaip faktinę nuolaidą Maskvai.
Tačiau dabar, kai Ukraina perėmė iniciatyvą kare, faktiškai dominuoja Juodojoje jūroje ir privertė Kremlių svarstyti dyzelino eksporto draudimą, Kremliaus atstovų retorika pasikeitė. Jų pareiškimuose vis dažniau girdėti nuoskauda ir pasipiktinimas.
Šiuo metu D. Trumpo dėmesys sutelktas į konfliktą su Iranu. Kartu šis konfliktas dar labiau sustiprino Ukrainos reputaciją po to, kai Kyjivas pasiūlė JAV sąjungininkams Persijos įlankos regione bepiločių orlaivių gynybos sistemas.
Kol kas D. Trumpui nepavyko pasiekti reikšmingų laimėjimų Artimuosiuose Rytuose. Leidinys pažymi, kad dabar jis galbūt ieško lengvesnės politinės pergalės, o Kremlius puikiai supranta, kad tai atveria naujų galimybių Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
Neseniai V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas pareiškė, kad tik viena pusė liko ištikima Ankoridže pasiektiems susitarimams, kurie numatė dalies Ukrainos teritorijos perdavimą Maskvai mainais į „taiką“.
„Kita pusė, kaip dabar paaiškėjo, nesugebėjo iki galo įvykdyti savo įsipareigojimų dalies“, – sakė jis, omenyje turėdamas Jungtines Valstijas, mano straipsnio autoriai.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas savo ruožtu pareiškė, kad Ankoridžo viršūnių susitikimas galėjo būti amerikiečių „gudrybė, skirta laimėti laiko Kyjivo režimo perginklavimui“.
Jo pavaduotojas Sergejus Riabkovas taip pat apkaltino JAV atsitraukus nuo „fundamentalių susitarimų“, pasiektų susitikime Aliaskoje.
„Taip pat matome, kad Vašingtono kursas vis labiau artėja prie agresyviausios antirusiškos politikos, kurią vykdo artimiausios JAV Europos sąjungininkės – Jungtinė Karalystė ir Prancūzija“, – po V. Zelenskio ir D. Trumpo susitikimo G7 viršūnių susitikime pareiškė S. Riabkovas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
