Vandenynų turtas
Cheminį elementą jodą 1811 metais atrado prancūzų chemikas Barnardas Coutois. Nuo tada imtasi nuodugniai tyrinėti jo svarbą organizmui ir sveikatai. Atlikus daugelį tyrimų paaiškėjo, kad žmogaus organizmui vystytis ir funkcionuoti jodas – būtinas.
Daugiausia jo randama vandenynuose ir jūrose, taip pat jo gausu kai kuriuose dirvožemiuose. Pavyzdžiui, kalnuoti regionai, tokie kaip Andai, Himalajai ar Alpės, labiau stokoja jodo nei nuolat upės užliejami slėniai, kaip, tarkime, Gangas.
Funkcija
Svarbiausia jodo funkcija – dalyvauti skydliaukės hormonų sintezėje. Šis elementas yra pagrindinė jos hormonų sudedamoji dalis, padeda reguliuoti širdies ritmą, kraujospūdį, kūno temperatūrą, svorį, medžiagų apykaitą ir yra būtinas tiek vaisiui vystytis, tiek organizmui augti. Jodo reikia gerai savijautai ir nuotaikai. Šis mikroelementas turi būti vartojamas kasdien, su maistu.
Stygius
Dėl jodo stygiaus organizmas nepajėgia normaliai sintetinti skydliaukės hormonų, todėl ji įsitempia ir išskiria dar daugiau hormonų nei įprastai. Dėl to žmogus pasijunta nuvargęs, suserga depresija, sumažėja darbingumas, aktyvumas, padidėja jautrumas, nervingumas. Jei jodo trūksta ilgesnį laiką, prasideda skydliaukės sutrikimai. Kai jodo trūksta nėščiajai, gali nukentėti kūdikio protinis vystymasis, kretinizmas.
Testas
Kad sužinotumėte, ar jums trūksta jodo, atlikite paprastą testą – kurioje nors rūbais pridengtoje vietoje patepkite odą jodu – užteks „nusipiešti“ vieno kv. cm. kvadratėlį. Jei po dviejų valandų neliks nė žymės – jums trūksta jodo. Jei po paros jodas neišnyko – netrūksta.
Veikiamas šalčio jodas savybių nepakeičia, tačiau jį kaitinant – išgaruoja. Verdama mėsa ir žuvis netenka pusės turimo jodo kiekio, o daržovės ir pienas – maždaug trečdalio. Todėl daržoves geriausia gaminti nepjaustytas, dėti į verdantį vandenį, o mėsą ir žuvį kaitinti garuose, gerai uždarius dangtį. Vienas efektyviausių būdų užtikrinti reikiamą jodo kiekį organizme – vietoj įprastos valgomosios druskos vartoti kokybišką juoduotą, kurios dabar galima įsigyti maisto prekių parduotuvėse.
Dienos norma
Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, vyresniems nei 14 metų žmonėms patariama per dieną suvartoti 150 mikrogramų jodo. Nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims jodo reikia daugiausiai, nes šis elementas atsakingas už kūdikio smegenų vystymąsi.
Šaltiniai
Daugiausia jodo yra juoduotoje stalo druskoje – ketvirtadalyje šaukštelio druskos net 100 mikrogramų jodo. Kitas puikus jodo šaltinis – menkė. 100 gramų menkės – 99 mikrogramai jodo. Vienoje vidutinio dydžio bulvėje yra 60 mikrogramų jodo, o 100 gramų kalakutienos – 34 mikrogramai. Kiti jodo šaltiniai: žuvis, moliuskai, jūros dumbliai, vanduo, kiaušiniai, pieno produktai, šparagai, braškės. Labai nedidelis šio mikroelemento kiekis (2 procentai) į žmogaus organizmą taip pat gali patekti su įkvepiamu oru – būtent todėl laikas nuo laiko rekomenduojama nuvykti prie jūros.
Jodas maiste:
Produktas Jodo (μg) / 100 g produkto
Krevetės 110
Skumbrė 45
Lašiša 44
Ikrai 30
Kiaušiniai 20
Lazdyno riešutai 17
Brokoliai 15
Bananai 11
Pienas 9
Morkos 8
Grietinė 7
Jautiena 7
Kiauliena 6,6
Bruknės 6,5
Karpis 6
Šokoladas 5,5
Ridikėliai 5
Vynuogės 3,7
Bulvės 3
Juoda duona 2,5
Ryžiai 2
Kopūstai 1,9
Alus 1,5
Juodieji serbentai 1
Vištiena 0,9
Parengė Rasuolė Čepulinskaitė
