REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Elektros ir šilumos kainoms kylant lyg ant mielių, vis daugiau renovuotinų daugiabučių gyventojų pradeda dairytis į alternatyvius energijos šaltinius. Jie padeda ne tik žymiai sutaupyti išlaidas už komunalinius mokesčius, bet ir prisideda prie kovos su klimato kaita.

Elektros ir šilumos kainoms kylant lyg ant mielių, vis daugiau renovuotinų daugiabučių gyventojų pradeda dairytis į alternatyvius energijos šaltinius. Jie padeda ne tik žymiai sutaupyti išlaidas už komunalinius mokesčius, bet ir prisideda prie kovos su klimato kaita.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros Pastatų energinio taupumo departamento kompetencijų skyriaus patarėjo Mariaus Smaidžiūno, šiuo metu daugiabučiuose namuose galima diegti apskritai visus atsinaujinančios energijos įrenginius. Tačiau pastaruoju metu gyventojų tarpe ypač išpopuliarėjo saulės elektrinės.

REKLAMA

Saulės jėgainės yra efektyvus ir patogus būdas taupyti išlaidas elektrai: per 7 metus jėgainės įrengimo kaštai pasidengia, o toliau elektrą gyventojai gauna beveik nemokamai. Tai ilgalaikė investicija, nes saulės moduliai net ir po 25 metų išlaiko 90 proc. galios.

„Dabar renovuojant namą neįsirengti saulės elektrinės yra finansiškai nenaudinga. Turint saulės elektrinę, elektros kauna siekia maždaug 4 ct už kilovatvalandę, kai tuo tarpu kaimyninio namo gyventojai moka apie 20 ct“, – Vitas Mačiulis, saulės energetikos asociacijos prezidentas.

REKLAMA
REKLAMA

V. Mačiulio teigimu, saulės elektrinės yra puikiai suderinamos ir su kitas alternatyviais energijos šaltiniais. Pavyzdžiui, įsirengus šilumos siurblį ir saulės elektrinę, elektrą gauni iš dangus, o šilumą – iš oro. Tuomet bent 25 metus namo gyventojai tampa nepriklausomi nuo energijos kainų svyravimų ir gali naudoti labai pigia elektra bei šiluma.

Statant saulės jėgainę, galima kartu įsidiegti šilumos siurblį, kurio darbui naudojama jėgainės pagaminama elektra. Tai dažna praktika, nes toks variantas ekonomiškai patrauklus – sumažėja mokesčiai tiek už šildymą, tiek už elektrą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Efektyvumą demonstruoja realūs pavyzdžiai

Daugiabutis Kaune, kuriame viename pirmųjų buvo įdiegtos visos įmanomos alternatyviųjų energijos šaltinių formos, pirmininkas Darius Petrauskas pasakoja, kad 2016 m. jų name buvo baigta įgyvendint renovacija. Jos metu įdiegti geoterminiai šilumos siurbliai, taip pat aktyvi ventiliacija, kuri pasisavina visą energiją išeinančią iš namo su šiltu oru. Taip pat įrengti saulės kolektoriai karšto vandens ruošimui.

„Įsirengti įvairias priemones, generuojančias energiją iš atsinaujinančių energijos šaltinių – tikrai apsimokėjo. Saulėtomis dienomis visuomet turime priruošto karšto vandens. Pavyzdžiui, dabar turime apie 2,5 kubo 50 laipsnių šilumos vandens. Šilumos siurbliai iki vėlaus vakaro nedirba, nes to vandens pilnai užtenka“, – pasakoja D. Petrauskas.

REKLAMA

Jis pratęsia, jog gyventojai yra labai patenkinti ir geoterminiais šilumos siurbliais, kurie suteikia galimybę namą šildytis savarankiškai, nepriklausomai nuo savivaldybės sprendimų.

„Rudenį nelaukdami šildymo sezono pradžios įsijungiame šildymą. Pavasarį, jeigu atšąla orai, mes vėl įsijungiame, nelaukdami miesto nurodymų, įjungti ar išjungti. Po renovacijos turime galimybę šildytis tiek, kiek reikia ir nemokėti brangiai“, – alternatyvių energijos šaltinių teikiamais privalumais dalinasi namo pirmininkas.

Atsinaujinantys energijos ištekliai gyventojams išties svarbi tema. Tai patvirtina ir šiais metas atlikta gyventojų apklausa, kuri parodė, kad didžioji dauguma, net 80 proc. renovuotinų daugiabučių gyventojų, norėtų įsidiegti atsinaujinančius energijos šaltinius.

REKLAMA

Svarbus indėlis kovoje su klimato kaita

Atsinaujinantys energijos ištekliai yra vieni iš pagrindinių ginklų kovojant su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, nes šie šaltiniai gamina energiją neteršdami gamtos ir į aplinką neišskiria šiltnamio efektą sukeliančio anglies dvideginio bei kitų dujų.

Remiantis Europos Komisijos duomenimis, pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. šilumos energijos ir sudaro kažkur 36 proc. visų anglies dvideginio emisijų Europos Sąjungoje. Dėl to vienas efektyviausių būdų mažinti šių dujų išmetimą – didinti pastatų energinį efektyvumą ir panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anksčiau renovuotų ir šiuo metu atnaujinamų daugiabučių gyventojai, kurie svarsto apie alternatyvių šaltinių įsirengimą, šiuo metu gali pasinaudoti 30 proc. valstybės parama. Kompensacinė išmoka teikiama tiems paramos gavėjams, kurie jau įgyvendino ar šiuo metu įgyvendina daugiabučio namo modernizacijos projektą, o jo metu pasiektas arba planuojama pasiekti ne mažesnius kaip 40 proc. skaičiuojamosios energijos sutaupymus bei ne žemesnę kaip C energinio naudingumo klasę. Įsirengti alternatyvius šaltinius šildymui labiausiai skatinami gyventojai, kurių namai nėra prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo.

Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti čia: www.betalt.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų