Vilniečiai skundžiasi situacija keliuose – sostinės gyventojus vargina spūstys ir kelių darbai. O preliminari sostinės eismo įvykių statistika rodo, kad pirmosiomis rugsėjo dienomis (nuo rugsėjo 1 d. iki 6 d.) Vilniuje buvo registruoti 52 eismo įvykiai.
Transporto inžinerijos ekspertas kalba, kad nors rugsėjo kamščiai ir nesibaigiantys remonto darbai sostinėje stebinti jau neturėtų, tačiau savivaldybė kelių taisymo darbus turėtų suplanuoti geriau.
Kelionė į darbą – dvigubai ilgesnė
Naujienų portalo tv3.lt kalbintas vilnietis Andrius (vardas pakeistas) pasakojo, kad pirmadienį kelionė nuo Fabijoniškių mikrorajono iki Antakalnio poliklinikos užtruko apie 45 minutes. Pasak vilniečio, tokia kelionė įprastai užtrunka apie 20 minučių.
Andrius sako suprantantis, kodėl prasidėjus rugsėjui sostinėje susidaro kamščiai, tačiau vilnietis pasakoja, kad situaciją keliuose dar labiau blogina šviesoforai.
„Labai erzina šviesoforai, nes kartais dėl jų nespėja pravažiuoti daug mašinų. Pravažiuoja kokios keturios ar penkios mašinos, o už jų būna susidaręs 10–15 mašinų kamštis. Vairuotojai tiesiog nespėja pravažiuoti ir tada kamščiai vis didėja. Realiai yra labai blogai“, – komentavo vilnietis.
Anot vilniečio, nuvykti į darbą anksčiau užtrukdavo apie 18 minučių, tačiau prasidėjus rugsėjui kelionė prailgo kone dvigubai. Iki darbovietės pastarosiomis dienomis Andriui tenka važiuoti apie 35 minutes.
„Per kelią prie Ukmergės gatvės, kur daro remontus, visiškai nebevažiuoji. Pro ten yra baisu važiuoti, nes galima užstrigti“, – kalbėjo vilnietis.
„Labiausiai erzina kelio remonto darbų principas: arba pradeda taisyti visur ir tada sudėtinga pravažiuoti, arba pradeda daryti darbus ir jų neužbaigia“, – pridūrė jis.
Skundžiasi ne tik vairuotojai, bet ir viešojo transporto keleiviai
Dėl spūsčių sostinėje kenčia ne tik automobilių vairuotojai, bet ir viešojo transporto keleiviai. Vilniuje gyvenanti Monika (vardas pakeistas) pasakoja, kad pirmadienį kelionė į darbą užtruko dvigubai ilgiau.
„Važiavau žymiai ilgiau – stovėjau kamštyje ir dar buvo likusios dvi ar trys stotelės, kai įprastai paskutinėje stotelėje būčiau išlipusi prieš 10 minučių. Dideli kamščiai, neįmanoma pravažiuoti, maždaug nuo viso maršruto pusiaukelės slinkome vėžlio žingsniu.
[...] Jeigu per rudenį situacija nepagerės ir paskui pasnigs, nežinau, ką darysim. Reikės keltis dviem valandom anksčiau“, – pasakojo vilnietė.
Prieš savaitę viešojoje erdvėje nuskambėjo Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros grupės vyresniojo patarėjo Arūno Visocko komentaras žiniasklaidai.
„[...] Mes kviestume gyventojus, kas gali, naudotis alternatyviais keliavimo būdais – dviračiais, viešuoju transportu, keliauti pėsčiomis“, – LRT radijui komentavo A. Visockas.
Vilniečiai socialiniuose tinkluose piktinasi ir sako, kad dėl kelio remonto darbų kenčia ir pėstieji. Internautai dalinasi taisomų šaligatvių nuotraukomis ir sako, kad vaikščioti jais itin nepatogu.
Nors spūstys nestebina, remonto darbai suplanuoti prastai
„Vilnius Tech“ Transporto inžinerijos fakulteto docentas Raimundas Junevičius teigia, kad remonto darbai ir rugsėjo spūstys kai kuriuos gyventojus vis „iš naujo“ nustebina.
„Kiekvieną kartą [gyventojai] nustemba iš naujo, nors metai iš metų tose pačiose gatvėse remontai kartojasi“, – kalbėjo ekspertas.
„Visi vilniečiai ruošiasi rugsėjo pradžiai, kad bus problematiška. Net laiką planuojasi kitaip, nes bus spūstys“, – pridūrė R. Junevičius.
Nors rugsėjo spūstys ir užsitęsęs kelių taisymas kai kurių jau ir nestebina, ekspertas pažymi, kad remonto darbai nėra pakankamai gerai suplanuoti.
„Toje pačioje gatvėje vienais metais pakeičia vamzdžius, kitais metais sutvarko asfaltą, paskui tiesia dviračių taką, įrenginėja autobusų juostą, dar po metų sankryžą rekonstruoja...“ – pasakojo docentas.
R. Junevičius kelia klausimą, kodėl kai kuriose gatvėse visi remonto darbai nėra padaromi vienu metu. Anot eksperto, spūsčių problemą išspręstų strateginis mąstymas.
„[Kelio remonto darbai] turėtų būti suplanuojami ir padaromi taip, kad kelerius metus žmonės galėtų ramiai gyventi. O dabar gaunasi, kad tai yra nesibaigiantis procesas“, – kalbėjo R. Junevičius.
Ekspertas atsako, ar Vilnių išgelbėtų tramvajus
Ekspertas kalba, kad nors naujos viešojo transporto priemonės padėtų spręsti problemą, tačiau tai padaryti ne taip lengva – sprendimams priimti prireiktų kelerių metų.
Pasak R. Junevičiaus, visuose Europos didmiesčiuose pasitaiko spūsčių. Vis dėlto kaimyninės šalys kamščių problemą sprendžia siūlydamos alternatyvą automobiliams ir autobusams.
„Ryga, Talinas, Varšuva turi alternatyvas automobiliams ir autobusams. Tai būna arba tramvajai, arba kitas bėginis transportas, kuris perveža labai didelius žmonių kiekius. Tokiu būdu miestai sprendžia judėjimo problemą“, – kalbėjo ekspertas.
Pasiteiravus, per kiek laiko Vilniuje galėtų atsirasti tramvajus, ekspertas pateikia niūrų atsakymą.
„Su mūsų tempais, spėju, kad 10 metų ir daugiau [užtruktų]“ – kalbėjo R. Junevičius.
„Atrodo, kad kaip ir yra vietos, kur būtų galima [įrengti], bet pas mus tose vietose krūmai ir medžiai yra auginami“, – pridūrė jis.
Sureagavo susisiekimo ministras: „Aukščiausio lygio cinizmas“
Apie spūstis Vilniaus mieste socialiniame tinkle „Facebook“ rašė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
„Vilnių paralyžiavo ne remontai, o mero negebėjimas planuoti. Siūlymas dėl to kenčiantiems tautiečiams tiesiog eiti pėsčiomis yra aukščiausio lygio cinizmas.
Visoje Lietuvoje remontuojame magistrales, tiltus ir svarbiausius transporto mazgus. Tai dideli, sudėtingi ir valstybei strategiškai svarbūs projektai. Tačiau mūsų pareiga aiški, kad darbai būtų išdėstyti etapais, būtų valdomi srautai ir užtikrinama, jog valstybė nebūtų paralyžiuota.
Vilniuje matome priešingą vaizdą. Vienu metu išraustos pagrindinės miesto arterijos ir svarbios jungtys. Atskiros statybvietės virto viena milžiniška sostinės spūstimi. Darbai pristatomi kaip rekordas, nors vilniečiai tą „rekordą“ kasdien apmoka savo laiku ir nervais“, – rašė ministras.
„Gatves remontuoti būtina. Tačiau išrausti miestą nėra tas pats, kas jį sutvarkyti.
Jeigu Susisiekimo ministerija vienu metu uždarytų svarbiausias šalies magistrales, nesuvaldytų apylankų ir sustabdytų susisiekimą tarp visų miestų ir miestelių, niekam neužtektų pasakymo, kad „vyksta daug darbų“.
O ką daro Vilniaus meras?
Kai miestas sustoja, pats slepiasi už savivaldybės komunikacijos aparato ir pavaldžių įstaigų komentarų. Žmonėms aiškinama apie rangovus, vamzdžius, automobilių gausą ir būtinybę keisti keliavimo įpročius. Galutinė žinia tautiečiui skamba paprastai: jeigu nepatinka mūsų sukeltos spūstys, – važiuok dviračiu arba eik pėsčiomis, pačio problema, kad nepatinka“, – rašė ministras.
„Tai ne judumo politika. Tai atsakomybės permetimas tiems, kuriems jis turėtų tarnauti.
Būtent krizių metu pasimato vadovo gebėjimai. Geru oru nusifotografuoti prie naujo asfalto ar kviesti į eilinę savaitgalio fiestą lengva. Daug sunkiau suplanuoti darbus taip, kad miestas nesustotų, o jam sustojus, tiesiog pačiam atsistoti prieš tautiečius ir prisiimti atsakomybę.
Kol vietoje sprendimų žmonės gauna pamokymus eiti pėsčiomis, tol tai nėra lyderystė.
Tai elementari nekompetencija, pridengta cinizmu“, – „Facebook“ kalbėjo ministras.
Naujienų portalas tv3.lt dėl komentarų apie vilniečių skundus ir susisiekimo ministro kritiką sostinės merui susisiekė su Vilniaus miesto savivaldybe. Sulaukę atsakymų, straipsnį papildysime.
Sostinės atstovas: po kiek laiko situacija stabilizuosis
Anksčiau tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ apie spūstis sostinėje komentavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
„Kaip ir rugsėjo pirmoji moksleiviams būna nemaloni staigmena po vasaros, taip ir visiems kamščiai mieste, kuomet prasideda sezonas. Faktas, kad esant vasarai daugiau žmonių atostogauja. Moksleiviai neina į ugdymo įstaigas, miestas yra tuštesnis.
Tikrai kažko kitaip negu kitą rugsėjo pirmąją mes nematome. Faktas, kad žmonės pradeda savo naujas rutinas: vieni vaikus pradeda vežti į kitas mokyklas, kiti atvažiuoja iš kitų miestų su savo transporto priemonėmis ir nebūtinai pažįsta miestą.
Kažkas padaro kokią žioplo avariją ir tada miestas užsikemša. Miestas yra gyvas organizmas – kuomet yra daugiau eismo, vyksta daugiau įvairių incidentų. Nemanau, kad šiais metais mes turim kažką kažką kito. Tiesiog per pirmąsias dvi savaites žmonės persiplanuos keliones ir matysim stabilizuotą situaciją“, – kalbėjo A. Bužinskas.
Spūstys – ne tik Vilniuje
Tačiau rugsėjo kamščiai – ne tik sostinėje. Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto eismo ir organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius teigia, kad pagrindinė spūsčių priežastis yra bendras kelionių skaičiaus augimas, ypač juntamas tėvams vežant vaikus į ugdymo įstaigas bei būrelius.
„Spūsčių, kai kuriose vietose netgi pamažėjo, kai kur padidėjo. Pamažėjimas pastebimas ten, kur buvo įrengta nauja arba atnaujinta infrastruktūra. Vienas tokių pavyzdžių – rytinis aplinkkelis, sujungęs Ateities ir Marijampolės plentus. Matome, kad Petrašiūnuose, kai kuriose gatvėse ženkliai pamažėjo transporto, o kitose vietose, kur dar ne visai spėjame atlikti visus darbus, pastebime, iššūkius su spūstimis“, – raštu komentavo M. Matusevičius.
Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio, pagrindiniai gatvių tvarkymo darbai mieste vyksta pilnu tempu, kol tam palankios oro sąlygos.
„Planuojant šį sezoną, buvo nustatyti tam tikri kritiniai taškai, kuriuos buvo privaloma sutvarkyti iki mokslo metų pradžios. Šie tikslai buvo sėkmingai įgyvendinti, todėl jau rugsėjo pirmąją dieną eismas buvo atidarytas svarbiose Vaišvydavos arterijose – Didžiojoje gatvėje, Piliuonos gatvėje ir Vaišvydavos plente, taip pat buvo atidaryta ir remontuojama Karaliaus Mindaugo pr. dalis.
Kiti miesto darbai šiuo momentu vyksta planingai, jų yra nemažai ir jie bus tęsiami iki pat metų pabaigos. Artimiausiu metu, dar rugsėjo mėnesį, planuojama visiškai pabaigti M. K. Čiurlionio tilto tvarkymo darbus. Tuo tarpu Šilainių plento sujungimas su Baltų prospektu numatyta užbaigti lapkričio mėnesį“, – raštu teigė A. Pakalniškis.
Rugsėjo pirmomis dienomis sostinėje registruoti 52 eismo įvykiai
Transporto kompetencijų agentūros (TKA) duomenimis, paskutinę rugpjūčio savaitę (rugpjūčio 24–30 d.) Lietuvos keliuose įvyko 89 įskaitinių eismo įvykių, žuvo 1 asmuo, sužeisti 106 eismo dalyviai – iš jų sužeisti 23 nepilnamečiai. 3 eismo įvykiai įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato teigimu, pirmosiomis rugsėjo dienomis (rugsėjo 1–6 d.) sostinėje įvyko 52 eismo įvykiai.
„2026 m. rugsėjo 1–6 d. Vilniaus miesto policija užregistravo 52 eismo įvykius. Juose nukentėjo 13 žmonių. Žuvusiųjų eismo įvykiuose šiuo laikotarpiu nebuvo.
Atkreipiame dėmesį, kad tai yra ne visai tiksli statistika ir ji nėra išsami. Į ją nepatenka eismo įvykiai, kai vairuotojai patys užpildo eismo įvykio deklaracijas, taip pat atvejai, apie kuriuos policijai pranešama vėliau“, – komentavo Vilniaus apskrities VPK atsovai.
Tuo metu Kaune eismo įvykių fiksuota mažiau.
„Nuo rugsėjo 1 d. iki rugsėjo 6 d. Kauno mieste užfiksuoti 9 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose sužeista 11 žmonių“, – komentavo Kauno apskrities VPK atstovai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
