Sekmadienį, apie vidurdienį, ant kojų buvo sukeltos didžiulės gelbėtojų, medikų ir policijos pajėgos. Prie Verkių malūno buvę žmonės paskambinę sakė, kad skęsta vaikai.
Deja, dvi visai mažos, vos 1-erių ir 2-ejų metų mergaitės nuskendo. Įvykio vietoje buvusi jų motina sulaikyta. Pareigūnai įtaria, kad tai ji nuskandino savo vaikus, o taip pat nusižudyti ketino ir pati.
Nors pastaroji informacija vis dar nėra patvirtinta, tačiau psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis įspėja visus lietuvius, kad bet kokius būsimos savižudybės ženklus būtina pastebėti laiku.
Nėra, kas įsiklausytų
Ką reikėtų daryti kitaip, kad savižudybių skaičius sumažėtų ir kokie ženklai išduoda galimas mintis apie savižudybę, psichoterapeutas dalinosi anksčiau su naujienų portalu tv3.lt skaitytojais.
Socialinių mokslų daktaras, psichologas, psichoterapeutas G. Navaitis tą kartą teigė, kad į tam tikrus reiškinius, šiuo atveju – savižudybę – reikia pažvelgti plačiau, kad būtų galima susidaryti aiškesnį vaizdą.
„Nors psichologinė pagalba žmonėms Lietuvoje gerėja, yra pokyčių, tačiau negalima nutylėti fakto, kad, visgi, Lietuva vis dar yra savižudybių skaičiumi pirmaujanti šalis. Ir tokiu „pirmavimu“ nėra dėl ko džiaugtis“, – sakė G. Navaitis.
Pasak pašnekovo, niekada nėra vienos priežasties, kuri paaiškins, kodėl žmonės nusprendžia nusižudyti. Psichoterapeutas ragino savęs pirmiausiai paklausti – kuo išsiskiriame iš aplinkinių ir tolimesnių šalių bei kas gali paaiškinti, kodėl šalyje yra toks didelis savižudybių skaičius?
Prieš pateikdamas atsakymą, psichoterapeutas teigė, kad reikėtų atidžiai pažvelgti į praeitį ir tai, kad dažnu atveju neturime žmonių, kurie aiškiai galėtų skelbti žinią, kad savižudybė nėra išeitis. O jei ir turime, žmonės nesuteikia tam pakankamos svarbos.
„Praeitis yra atrama dabartinei situacijai. Turime dar vieną klausimą, kuris yra ir labai lengvas, ir labai sunkus: kas šiuo metu yra dorovinių vertybių saugotojas, kuris šiandieną konkrečiai galėtų pasakyti, kad taip nesielkite, taip elgtis nedora? Labai sunkiai surastume žmogų ar žmones, kurie galėtų taip pasakyti.
Kiekvienas iš mūsų galime pasirodyti televizijos ekrane ir pasakyti: nesižudykite, jūs reikalingi šeimai, artimiesiems, tautai. Pasakyti šiuos žodžius gali daug kas, nereiškia, kad tai nesakoma, tačiau nėra, kas klausosi. Tai reiškia, kad mes ignoruojame dorovinį autoritetą“, – aiškino tąsyk G. Navaitis.
Depresiją, nusivylimą, susiskaldymą visuomenėje ir atsiribojimą vienas nuo kito neretai kelia nuolat girdima purvina kritika. Akivaizdus kelias, kaip to išvengti, anot eksperto, būtų pasakyti ką nors gero vienas kitam, tačiau vietoj gražaus žodžio renkamasi pašiepti, įžeisti.
„Deja, šis akivaizdus kelias kol kas yra per sunkus. Net jeigu toks dalykas, kaip kalėdinė eglutė, virsta pretekstu pasityčioti, tai nerodo mūsų didelio estetinio išprusimo, tai rodo menką mūsų psichologinį išprusimą“, – pastebėjo psichologas.
Ką reikėtų keisti?
Tam, kad vienas kitam galėtume pasakyti ką nors gražaus, nereikia būti specialistu. Užtenka tai padaryti esant bet kokiai progai: važiuojant liftu pasisveikinti su jame esančiu žmogumi, lipant laiptais nusišypsoti kaimynui, palaikyti duris kitam žmogui, parduotuvėje kasininkei pasakyti „ačiū“.
„Tie maži žingsneliai, keičiant bendravimo stilių, galbūt nežymiai, bet po truputį prisidės prie visuomenės psichologinių problemų įveikimo. O ir galiausiai mes nebebūsime pirmaujanti pagal savižudybių skaičių šalis“, – pridūrė tą kartą pašnekovas.
Lygiai taip pat, kaip nereikia pasirengimo būti geresniu kitiems, taip nebūtina ir manyti, kad tik specialistai gali įvertinti ir pastebėti kito asmens vienišumą, jo problemas.
Pasak G. Navaičio, prastą žmogaus psichinę būklę galima įtarti tuomet, kai šis jaučiasi vienišas, neturintis su kuo bendrauti, net jei yra kitų žmonių apsuptyje. Taip pat asmuo gali užsiminti ir išsakyti tokias mintis, pavyzdžiui, kad šis yra niekam nereikalingas, kad niekas neverks per jo laidotuves ar kad į jas niekas neatvyks.
„Kiekvienas iš mūsų tokių požymių galėtų pastebėti ir daugiau: žmogus atsisveikina, sutvarko kažkokius savo darbus, reikalus, tarsi nebesiruoštų jų daugiau daryti. Būtų didelė klaida ieškoti vieno kokio nors požymio ir iš jo spręsti, kas vyksta žmogaus galvoje.
Žmogus yra prieštaringas, įvairus. Jeigu artimiesiems būsime atidesni, patys pastebėsime tarpusavyje persipinančius nusivylimo, neadekvatumo ir atsiribojimo ženklus, suprasime, kad už jų gali slypėti ir ketinimas nusižudyti“, – paaiškino ekspertas.
Be to, neretai susidūrus su artimojo ar pažįstamo savižudybe, bandoma ieškoti pateisinimų, kad to numatyti nebuvo įmanoma, nes žmogus buvo linksmas, niekuo nesiskundė, neturėjo jokių problemų.
Visgi, į tokius pateisinimus G. Navaitis žvelgė kitaip: „Tai yra tam tikra psichologinė savigyna ir pasiteisinimas. Dažnai sakoma, kad žmogus buvo laimingas, turėjo darbą, šeimą. Mes tiesiog nežinome nei tikrosios situacijos darbe, nei šeimoje ir tada imame šitaip kalbėti. Visgi, tai tik rodo, kad šitaip sakantys per mažai pažinojo žmogų ir nekreipė dėmesio į ženklus, kuriuos galėjo pastebėti. Sakome, kad „laimingas“, o gal iš tikrųjų taip žmogus ir nesijautė, tik po to mes jam priskiriame tokią būseną.“
Keliama sunkiai suvokiama versija: motina pati nuskandino vaikus
Vieną vaiką visai šalia Verkių malūno iš Neries ištraukė atsitiktinis žmogus. Vaiką jis perdavė gelbėtojams su medikais. Deja, dvejų metų mergaitė jau buvo nebegyva. Paaiškėjo, kad skendo du vaikai – antrojo vaiko niekur nebuvo matyti.
Šalia ištrauktos nuskendusios mažylės atsiklaupė mama. Jos elgesys pareigūnams sukėlė daug įtarimų.
Panašu, ji suvokia, kas įvyko, tačiau vis dar neaišku, ar ji suvokė, kas vyko anksčiau.
Ji nesakė, ką veikė prie upės, kur nėra jokių pliažų ar maudyklų – šioje pusėje net nėra patogaus priėjimo prie vandens, tik kelios žvejų pamėgtos vietos.
Policija netoli įvykio vietos apžiūrėjo aikštelėje paliktą „Lexus“. Įtariama, kad šiuo automobiliu atvažiavo moteris, vaikų mama. Keliama sunkiai suvokiama versija: motina pati nuskandino vaikus.
Policijos tyrėjai nuodugniai apžiūrėjo nuošalioje vietoje, už kelių šimtų metrų nuo labiau lankomo malūno paliktą mašiną, apklijavo plombomis ir išgabeno į policijos saugomų automobilių aikštelę. O štai visai prie pat nuošalios aikštelės ta vieta, kurioje kaip įtariama, vaikai pateko į vandenį.
Paaiškėjo, kad „Lexus“ vairuotojos mergaitėms buvo vos metukai ir dveji. Šioje vietoje likę veikiausiai motinos bateliai ir vaikų bateliai. Keliama versija, kad su vaikais norėjo nusiskandinti ir jų motina. Moteris buvo sausais drabužiais, jei ji ir buvo vandenyje, tai tik nedaug įbridusi.
Gelbėtojai su kateriu pargabeno žemiau įvykio vietos aptiktą antros mergaitės kūną. Ją praėjus maždaug valandai aptiko upe plaukę baidarininkai. Metukų mergaitė buvo nebegyva.
Šaltiniai teisėsaugoje sako, kad pagrindinė versija, jog į gan nuošalią vietą atvažiavusi motina pati panardino į vandenį vaikus. Tokio šiurpaus nusikaltimo motyvai kol kas nežinomi.
38-erių moteris išvežta į Psichiatrijos ligoninę, kokią kardomąją priemonę jai skirti ir ar uždaryti ją į areštinę, bus sprendžiama artimiausiu metu.
"Tas, kas TIKRAI ketina nusižudyti, - apie tai niekam nepasipasakoja, - jis tiesiog TAI padaro".
O visi, kas aplinkiniams poteriauja apie tai jog jie nori mirti ir ketina nusižudyti, jie revanšo ieškoti palaikymo gyvenime, supratimo, užuojautos. Arba, - elementariai, - šantažuoja savo aplinką.
Toks buvo mano tėvas -
kai tik mama imdavo per teismą su juo skirtis, jis puldavo grasinti, jog tokiu atveju - jis nusižudys.
Net po įvykusių skyrybų dar kelis metus šantažavo mamą, tuo tikslu, kad ji pas jį sugrįžtų.
Gi dar po kelių metų, kai jam realiai pablogėjo sveikata, ir mūsų su broliu matėme, kad jis skęsta depresijoje ir kad tai gali blogai baigtis, mums pas jį nuvykus į svečius, - net per duris neįsileisdavo, tarpdury prislopusiu balsų tepasakydavo "man viskas gerai, palikit mane ramybėje, nevažinėkit čia".
Ir tyliai, ramiai, niekam nieko nepasakęs, niekam net nepaskambinęs, po savaitės, - savo namuose - pasikorė.
Tik raštelį teparašė, - kad dėl savo mirties - nieko nekaltina ir kad teturi paskutinį norą, - būti palaidotas šalia savo tėvo ir sesers.
Tad reikia sugebėti įžvelgti tokius va žmonių esminius elgesio nebylius požymius, kai jis tampa uždaras, liūdnas, iš esmės - pakeičia iki tol buvusį savo būdą, įpročius, pomėgius...
Tai indikuoja, jog žmogaus gyvenime yra nutikę labai svarbių - esminių įvykių, o jo smegenyse - galimai ėmė santykiauti katalikai... Ir reikia imtis būtinų priemonių...
